Daugiau nei kas penkta institucija iki šiol nesudaro galimybės vartotojams internetu parsisiųsti įvairių dokumentų, o visuomenei neužtikrinamos kokybiškos elektroninės paslaugos, rodo Valstybės kontrolės (VK) atliktas auditas.
„Kas penkta institucija – 22,9 proc. – per dešimt metų, nuo 2012-ųjų metų, nesugebėjo įgyvendinti antrojo lygio paslaugų teikimo“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje teigė Valstybės kontrolės Informacinių technologijų audito departamento vadovas Markas Marcinkevičius.
„Neužtikrinama, kad visuomenei būtų teikiamos kokybiškos elektroninės paslaugos“, – pridūrė jis.
Valstybės kontrolės atlikto audito duomenimis, 2022 metais antro lygio paslaugas su galimybe parsisiųsti įvairių dokumentų formas teikė 77,1 proc. valstybės ir savivaldybių įstaigų, trečio lygio – su galimybe grąžinti užpildytą formą – 50,7 proc., ketvirto lygio – atliekant procedūrą „be popieriaus“ – 47,2 proc., penkto lygio – automatiškai teikiant informaciją – 21,5 proc.
Pasak M. Marcinkevičiaus, nėra patikimų duomenų apie visuomenei teikiamas e. paslaugas, nes apie jas nekaupiami duomenys, neužtikrinama jų kokybės stebėsena bei vertinimas. Jo teigimu, Informacinės visuomenės plėtros komitetas vieną ar du kartus per metus atlieka tik 12 pagrindinių e. paslaugų naudojimo tyrimus.
„Prie paslaugų tobulinimo galėtų prisidėti ir elektroninių valdžios vartų portalo naudotojai, bet jie nėra aktyvūs – tik 1,3 proc. pasinaudojusių portale sukurtomis paslaugomis pateikia vertinimus“, – teigė Valstybės kontrolės atstovas.
Be to, pasak M. Marcinkevičiaus, neužtikrinama, kad visos viešos ir administracinės elektroninės paslaugos būtų pasiekiamos vieno langelio principu.
Jis pažymėjo, jog 2022 metais Aplinkos apsaugos agentūros paslaugos, susijusios su taršos leidimais bei leidimais nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus, dažniausiai nėra teikiamos elektroniniu būdu. Be to, anot M. Marcinkevičiaus, 2018–2022 metais nė vienos e. paslaugos neteikė Radiacinės saugos centras.
„Tokie pavyzdžiai indikuoja, kad skaitmenizavimo nauda ir poreikis nėra tinkamai įvertinti“, – kalbėjo VK atstovas.
Pasak jo, skaitmenizuojant viešąsias ir administracines paslaugas nepakankamai naudojamasi plėtros programų galimybėmis – 2014–2020 metais tam buvo skirta 133 mln. eurų, tačiau projektų finansuota tik už 96,2 mln. eurų.
„Skaitmenizuojant viešąsias ir administracines paslaugas plėtra nevyksta taip sparčiai, kaip galėtų“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.
Šių paslaugų skaitmenizavimą įvertinusi Valstybės kontrolė nustatė, kad e. valdžios vartuose nėra visų elektroninių paslaugų, o 62 proc. jų – nesinaudojama
2022 metų duomenimis, Lietuva tarp skaitmenines viešąsias paslauga yra 10-oje vietoje tarp 27 Europos Sąjungos šalių.
