Nepavykus antrajam referendumui išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad referendumas bus organizuojamas darsyk.
Parlamento vadovė sako, kad norint išplėsti dvigubos pilietybės suteikimo galimybę, „paprastų išeičių nėra“, ji neatmeta dar vieno referendumo rengimo.
„Yra aiškus kelias, kuriuo jau du kartus ėjome, atrodo, kad vis arčiau esame rezultato, bet vis pritrūksta. Tokia demokratinė rinkėjų valia. Kaip bus po penkerių metų, tikrai nesiimsiu spėlioti, bet visus variantus reikėtų vertinti, neatmetu visiškai ir referendumo kartojimo, jei tam bus bendra politinė valia“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad didėja aktyvumas prezidento rinkimuose, tad galima daryti prielaidą, kad aktyvumas pasieks „didesnius skaičius“, kas galbūt leistų tikėtis palankaus rezultato referendume dvigubos pilietybės šalininkams.
„Tikėjausi, kad pavyks, nepaisant to, kad kartelė yra aukšta. Norėjosi tikėtis, kad bus toks aktyvumas, kuris leistų pilietybės išsaugojimui gauti pritarimą. Mes matome, kad palaikymas tam didelis, bet ir kartelė tam labai aukšta“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Yra nusivylimo, kad pritrūko šį kartą, negaliu to slėpti“, – pridūrė ji.
V. Čmilytės-Nielsen nuomone, referendumo kartelės pamažinimas „nėra geras kelias“.
„Tai sukelia kitų pavojų ir problemų, apie tai ne kartą diskutuota“, – sakė parlamento vadovė.
Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai, išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba beveik 59 proc. rinkėjų.
Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 74,13 proc. balsavusiųjų, tad Konstitucijai pakeisti pritrūko apie 166 tūkst. tam pritariančiųjų – privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.
Referendumo iniciatorė konservatorė Dalia Asanavičiūtė tvirtino, kad nepaisant nesėkmės, rezultatai rodo, jog Lietuvos visuomenė „iš esmės pritaria pilietybės išsaugojimo idėjai“.
2019 metais surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956 tūkst. 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų.
