Savivaldos rinkimų rezultatai parodė, kad teisėsaugos pareikšti įtarimai, nušalinimai merams nuo pareigų – nėra kliūtis siekti perrinkimo. Tokių merų per visą Lietuvą, patekusių į antrąjį rinkimų turą, yra šeši.
Tai ir Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, ir Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, ir Visagino merė Dalia Štraupaitė, ir Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, ir Utenos rajono meras Alvydas Katinas.
Išskirti galima Druskininkų merą Ričardą Malinauską – teisėsaugos įtarimų sulaukęs Druskininkų meras Ričardas Malinauskas buvo išrinktas per pirmąjį rinkimų turą, o dar šeši – išvardinti įtariami merai dalyvaus antrajame ture.
Stebino išvados
Pastaruoju metu – prieš antrąjį rinkimų turą – nuolat eskaluojama ir žongliruojama teisės normų sąvokomis, esą nušalinti nuo pareigų merai, bet dalyvaujantys rinkimuose, jei laimės rinkimus, negalės duoti priesaikos.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė stebėjosi vykstančiomis spekuliacijomis.
„Kodėl negalės? Nevarčiau R. M. Račkausko bylos dokumentų, bet juk kol kas jo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Įtarimų pareiškimas nereiškia, kad toks bus ir teismo sprendimas. Jeigu būtų įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, jis turėtų atsistatydinti. Tačiau, jei bus išrinktas – priesaiką galės duoti. Tokių įsipainiojusių į skandalus yra ir daugiau, ne tik R. M. Račkauskas. Vyksta tyrimai, jiems pareikšti įtarimai, bet nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Jei jie bus išrinkti, gali prisiekti, vykdyti pareigas“, – komentavo VRK pirmininkė L. Matjošaitytė.
Įtarimai pareikšti pernai
Panevėžio merui R. M. Račkauskui dar pernai birželį pareikšti įtarimai prekyba poveikiu bei piktnaudžiavimu tarnyba, jis iki šiol nušalintas nuo pareigų. Teisėsauga įtaria, kad Panevėžio savivaldybėje duota neteisėtų nurodymų tarnautojams, siekiant sudaryti palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus.
R. M. Račkauskas kaltinimus neigia ir kaltina buvusį bendražygį, buvusį ilgametį Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovą parlamentarą Povilą Urbšį siekiu su juo susidoroti.
Priminsime, jog už dabartinį merą per pirmąjį tiesioginių merų rinkimų turą balsavo 28,6 proc. rinkėjų.
R. M. Račkauskas antrajame ture susirungs su 18 proc. balsų gavusiu parlamentaru P. Urbšiu.
Rajono meras irgi įtariamasis
Panevėžio rajono merui Povilui Žaguniui teisėsauga prieš dvejus metus yra pareiškusi įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba įmonės „Panevėžio melioracija“ naudai. Jis pats yra šios bendrovės akcininkas.
Įtariama, kad bendrovei galėjo būti sudarytos galimybės neskaidriai laimėti viešuosius konkursus.
Už tai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos darbuotojams galėjo būti atsilyginta kyšiais. Tyrimas tebevyksta iki šiol, „valstietis“ meras kaltinimus neigia.
P. Žaguniui kovo 3 dieną vykusiuose rinkimuose nedaug trūko iki pergalės jau pirmajame ture: jis sulaukė 48,7 proc. rinkėjų balsų ir antrajame ture susirungs su socialdemokratu Antanu Pociumi, gavusiu 18,8 proc. rinkėjų balsų.
Anykštėnas – irgi pateko tarp įtariamųjų
Anykščių rajono merui Kęstučiui Tubiui sausio pabaigoje teisėsauga pareiškė įtarimus prekyba poveikiu, jis nušalintas nuo pareigų. Įtariama, kad pernai gruodį ir šiemet sausį šioje savivaldybėje buvo imami kyšiai iš kai kurių verslo atstovų.
K. Tubis pirmajame rinkimų ture surinko 21 proc. balsų. Antrajame ture K. Tubis susirungs su buvusiu Anykščių meru, konservatoriumi Sigučiu Obelevičiumi, gavusiu 24 proc. balsų.
Po įtarimų jau kartą prisiekė
Visagino merei Daliai Štraupaitei teisėsauga įtarimus kyšininkavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu pareiškė dar 2014-ųjų rugsėjį, nepaisant to, ji buvo vėl išrinkta mere 2015-aisiais, pirmąkart vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovė per pirmąjį rinkimų turą sulaukė 26,2 proc. rinkėjų balsų ir vos procentu atsiliko nuo varžovo antrajame ture „valstiečio“ Erlando Galaguzo.
Šilutiškiui pateikti įtarimai
Šilutės rajono merui Vytautui Laurinaičiui bei dar keliems rajono savivaldybės vadovams Specialiųjų tyrimų tarnyba pernai lapkritį pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba. Teisėsauga įtaria, kad politikai ir valdininkai davė neteistus nurodymus savivaldybės įmonių vadovams ir galėjo padaryti didelės žalos savivaldybei.
„Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas meras kovo 3 d. vykusiuose rinkimuose pateko į antrąjį turą, sulaukęs 26,7 proc. rinkėjų palaikymo, jo konkurentė – konservatorė Sandra Tamašauskienė, pelnė 18 proc. balsų.
Utenos meras kovos antrajame ture
Utenos rajono meras Alvydas Katinas teisėsaugos įtarimų sulaukė 2015-ųjų spalį. Socialdemokratas buvo kaltinamas, jog 2014-aisiais pareikalavo bendrovės „Utenos melioracija“, kad ši neatlygintinai suremontuotų tuometinio premjero Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovės Džuljetos Žiugždienės gyvenamąjį namą Utenos rajone.
Šį sausį teismas pripažino merą kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, bet išteisino jį dėl prekybos poveikiu.
Į antrąjį rinkimų turą A. Katinas pirmame tiesioginių merų rinkimų ture pateko užsitikrinęs ryškią persvarą prieš konkurentą: už A. Katiną kovo 3-ąją balsavo 42 proc. rinkėjų, už Marijų Kaukėną, rinkimuose dalyvaujantį su komitetu – 22,9 proc. rinkėjų.
[quote_box_center] Įmonės „Consulting Alliance“ teisininkų teisės aktų aiškinimas
„Asmeniui, kuriam LR baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio tvarka taikomas laikinas nušalinimas nuo pareigų, teisės aktai nenumato jokių apribojimų, savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka, savivaldybės nuolatinių gyventojų būti išrinktam tarybos nariu (meru) ir prisiekti.
Išrinktos naujos savivaldybės tarybos nario (mero) įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario (mero) įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys (meras) jame prisiekia. Po to, kai pasibaigia ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos ir tuo pačiu mero įgaliojimai, išnyksta ir laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindas.
Tarybos nario (mero) teisė prisiekti yra LR Konstitucijos saugoma teisė, todėl LR teisės aktai nenumato jokių galimybių uždrausti ar kitaip apriboti, nuolatinių gyventojų išrinktam savivaldybės bendruomenės atstovui – tarybos nariui (merui), prisiekti. Atvirkščiai, yra draudžiama tarybos narį (merą) persekioti ar kitaip kliudyti realizuoti jam įstatymo suteiktas teises.
Teisininkai pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 str. numatytas laikinas nušalinimas nuo pareigų, neturi nieko bendro su asmens kaltumu ar teismo paskirtos bausmės įgyvendinimu.
Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas yra procesinė prievartos priemonė įstatymo priskiriama prie „kitų“ procesinių prievartos priemonių, tokių kaip: laikinas nuosavybės teisės apribojimas, laikinas sulaikymas, poėmis, krata, pavyzdžio lyginamajam tyrimui paėmimas, atidavimas į sveikatos priežiūros įstaiga ir kt. Tokių procesinių prievartos priemonių paskirtis pagrinde yra padėti ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, greičiau ir nešališkiau atlikti ikiteisminį tyrimą ir surinkti įrodymus.
Bet koks procesinių prievartos priemonių taikymas siekiant suformuoti išankstinę teismo nuomonę dėl asmens kaltumo, ar siekiant jį nubausti, yra absoliučiai draudžiamas tiek Lietuvos įstatymų, tiek ir tarptautinių teisės normų. Tiek nacionalinė tiek tarptautinė teisė reikalauja be išlygų gerbti asmens nekaltumo prezumpcijos principą, vengti išankstinių nuomonių ir vertinimų reiškimo ir tuo netrukdyti ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnams ir teismams tinkamai atlikti jiems pavestas pareigas.
Tas pat pasakytina ir apie draudimą skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis iki bylos perdavimo teismui, nes tokio draudimo tikslas yra ne riboti visuomenės teisę į informaciją, bet užtikrinti teisę į teisingą teismą, apsaugoti asmens duomenis bei nepažeisti asmens nekaltumo prezumpcijos.“ [/quote_box_center]