Visuotinis teisėjų susirinkimas prašo Seimo jų savivaldos institucijai – Teisėjų tarybai – suteikti teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
Spalio viduryje Vilniuje vykęs Visuotinis teisėjų susirinkimas, patvirtinęs ir naują Teisėjų tarybą, priėmė kreipimąsi į Seimą, prašydamas grupės parlamentarų inicijuoti atitinkamą Konstitucijos pataisą.
„Buvusi Teisėjų taryba patvirtino strateginės veiklos kryptis. Viena iš priemonių stiprinti teismų valdžios nepriklausomumą buvo suplanuota būtent Konstitucijoje įtvirtinti Teisėjų tarybai teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą ginčijant įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, kuris mums atrodo, kad gali pažeisti, susilpninti teisminę valdžią ir teisėjų nepriklausomumą“, – BNS sakė buvusi Teisėjų tarybos pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Sigita Rudėnaitė.
Teisėjų taryba siūlo papildyti 106 Konstitucijos straipsnį nauja dalimi, kad dėl Konstitucijoje nurodytų teisės aktų „sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija jos kompetencijai priskirtais klausimais.“
Dabar Konstitucijoje nustatyta, kad teisę kreiptis į KT dėl įstatymų, nutarimų, dekretų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui turi Vyriausybė, ne mažiau kaip penktadalis visų Seimo narių, teismai. Dėl Vyriausybės aktų dar gali kreiptis ir prezidentas.
Be to, prieš kelerius metus įteisintas individualus skundas, tai yra kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į KT, jeigu buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės, o šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
„Teisminė valdžia neturi tokios teisės, o mums atrodo, kad tai svarbu“, – teigė S. Rudėnaitė.
Anot jos, kai kuriose Europos valstybėse Teisėjų tarybai numatyta galimybė tiesiogiai kreiptis į KT.
Buvusios pirmininkės teigimu, tai būtų gana veiksmingas instrumentas norint užginčyti įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, kuris gali silpninti teismų nepriklausomumą nuo kitų valdžių.
Ji pabrėžė, kad prašoma teisės Teisėjų tarybai skųsti ne visus, tik su teismų darbu, jo organizavimu, nepriklausomumu susijusius teisės aktus.
„Čia gali būti finansavimo, teisėjų skyrimo procedūros, yra buvę jau situacijų, kai KT pripažino, jog prieštaraujant Konstitucijai sumažinti per daug ar nepagrįstai teisėjų atlyginimai, gali būti socialinės garantijos ir bet kokie kitokie bandymai įsikišti ar susilpninti teismų valdžią, ar bandymai padaryti taip, kad iš esmės tais instrumentais, kuriuos turi vykdomoji valdžia, kaip, tarkime, finansai, kitos priemonės, įstatymų leidžiamoji valdžia negalėtų paveikti teismų ir teisėjų sprendimų“, – aiškino teisėja.
Pasak jos, šiuo metu vienintelė galimybė teisėjams kreiptis į KT yra per Seimo narius.
„Šiuo metu mūsų instrumentas yra toks, kad reikia bandyti įtikinti tuos pačius Seimo narius, kurie priėmė įstatymą, galbūt ne tuos pačius, bet dalį jų, Vyriausybės prašyti, kad tą įstatymą kas nors už mus tą įstatymą užginčytų“, – sakė S. Rudėnaitė.
„Iš esmės tai veiksmingo instrumento neturime. Todėl manome, kad tai būtų labai naudinga. Ir ne tik teismams, teisminei valdžiai, bet iš principo įtvirtinant tą trijų valdžių lygiateisiškumą ir nepriklausomumą“, – teigė ji.
Pasak S. Rudėnaitės, dabar jau naujos Teisėjų tarybos uždavinys bus įtikinti parlamentą inicijuoti Konstitucijos pataisą ir ją priimti.
Kad Konstitucijos pakeitimas būtų priimtas, už jį privalo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
