Vidurinei klasei save priskiriančių Lietuvos gyventojų per metus sumažėjo 3 procentiniais punktais iki 51 proc., rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.
„Vis dar turime stiprią pusę visuomenės, save priskiriančią vidurinei klasei, tačiau ji, nors ir keliais procentiniais punktais, bet mažėja“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
„Skaičius didelis, jeigu lygintume save su latviais ir estais. Tačiau, kas truputį liūdina ir kas rodo tos vidurinės klasės augimo išsikvėpimą ir sustojimą, tai prieš tai buvę skaičiai“, – kalbėjo banko analitikė.
2023 metais vidurinei klasei save priskyrė 54 proc. gyventojų, 2022 metais – 55 proc., 2020 metais – 59 proc., 2019 metais – 58 proc.
Pasak J. Cvilikienės, viduriniajai klasei save dažniau priskiria moterys, 25–35 metų aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai, didžiųjų miestų ir šeimas sukūrę žmonės, taip pat ūkininkai (68 proc.), specialistai (62 proc.), vadovai (59 proc.).
Jos teigimu, žemesnei vidurinei klasei save priskiriančių respondentų skaičius šiemet padidėjo 3 punktais ir siekia 34 proc., aukštesnei vidurinei klasei – išliko stabilus – 7 proc.
Tyrimo duomenimis, nepasiturinčiais ar skurstančiais save laiko 8 proc. gyventojų – 2 proc. punktais daugiau nei pernai.
Pasak „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Gretos Ilekytės, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą (EBPO) vidurinei klasei priskiriami žmonės, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos – Lietuvoje tai būtų 1363–3634 eurai (iki mokesčių).
Tuo metu patenkintų savo pajamomis dalis per metus padidėjo 3 punktais iki 8 proc. Tokia pat dalimi mažėjo pajamomis visiškai nepatenkintų gyventojų – jų dalis sudaro 12 proc.
Pasak J. Cvililienės, 53 proc. gyventojų teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams, 24 proc. gali įsigyti brangesnius daiktus beveik arba visiškai netaupydami, o 21 proc. pinigų jiems užtenka tik svarbiausiems poreikiams.
Apklaustųjų, kuriems dažnai nepakanka pinigų net maistui, tyrimo duomenimis, yra 2 proc.
Apklausos duomenimis, kad jaustųsi oriai, gyventojai norėtų uždirbti vidutiniškai 53 proc. daugiau. Prieš metus šis rodiklis siekė 55 proc., o, pavyzdžiui, 2019 metais – net 72 proc.
Anot J. Cvilikienės, realaus pajamų augimo per artimiausius 12 mėnesių tikisi mažesnė dalis respondentų – 28 proc. Dauguma gyventojų – 57 proc. – mano, kad per metus jų pajamos nesikeis, 15 proc. – jos gali mažėti.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu gegužės pabaigoje atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1016 gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
