Lietuvos gyventojams tampa vis sunkiau atpažinti sukčius pagal gramatines klaidas el. laiškuose, o finansiniai sukčiai rečiau naudojasi nelietuviškais telefono numeriais. Tokius pokyčius atskleidžia šių metų rugsėjį Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.
Centro duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį gyventojų ir bendrovių patirti nuostoliai siekė 4,1 mln. eurų ir buvo didesni nei pirmąjį, kai prarasta 3,7 mln. Eur. Iš viso per pirmąjį 2024 m. pusmetį finansiniai sukčiai pasisavino kone 8 mln. Eur.
„Pirmoje šių metų pusėje pastebėjome, kad telefoninis sukčiavimas išgyvena savo „renesansą“: sukčiai taiko tiek laiko patikrintas taktikas, tiek ir naujus naratyvus, pavyzdžiui, gyventojai atakuojami „Google“, bankų atstovais ir kt. apsimetančių sukčių skambučiais“, – sako centro direktorė Eglė Lukošienė.
Tyrimo duomenimis, pernai 77 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nurodydavo, kad nelietuviškas skambinančiojo ar žinutės numeris yra pagrindinis sukčių bruožas. Šiemet taip manančiųjų sumažėjo 16 proc. punktų – iki 61 proc.
Gramatines klaidas žinutėse ar laiškuose 2023 m. pastebėdavo 60 proc. apklaustųjų, o 2024 m. – 55 proc., arba 5 proc. punktais mažiau.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertai įžvelgia ir kitą nerimą keliančią tendenciją: sulaukę įtartinų skambučių, laiškų ar žinučių, gyventojai rečiau imasi veiksmų.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad pastebimai sumažėjo ištrinančių įtartinus laiškus ir žinutes ar tiesiog juos ignoruojančių respondentų dalis: jei pernai atitinkamai besielgiančiųjų buvo 66 proc. ir 74 proc., šiemet – tik 58 proc. ir 67 proc.
Aktyvių veiksmų besiimančių gyventojų dalis išlieka stabili. Skaičiuojama, kad tiek šiais, tiek ir praėjusiais metais pranešančių įmonėms, kurių vardu dangstosi sukčiai, ar besikreipiančių į apsisaugoti nuo sukčių galinčias institucijas respondentų dalis vidutiniškai siekia apie 11 proc.
Atlikto tyrimo rezultatai taip pat atskleidžia, kad prevencinės informacijos sklaida žiniasklaidos priemonėse, institucijų svetainėse ir socialiniuose tinkluose toliau išlieka geriausiai vertinamu pagalbos įrankiu: tokia informacija pasitiki 59 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.
