Brangstanti nuoma pasivijo nuo rudens į aukštąsias mokyklas besirengiančius stoti ar grįžti studentus. Po metų pasibaigus nuomojamo buto sutarčiai, VGTU aviacijos inžinerijos studento Splendžio Mykolo Didlos buvo paprašyta išeiti. Vaikinas leidosi į naujo nuomojamo būsto paieškas.
Rasti gyvenamąją vietą pasirodė daug sudėtingiau, nei manė S. Didla.
„Nuomos kainos, norint gyventi vienam, dabar neįkandamos“, – dalinasi studentas. Kooperuotis su kitais studentais vaikinas neskuba.
Negana to, S. Didla susidūrė su dar viena problema – dalis nuomotojų atsisako butą patikėti dar besimokančiam.
Nors studentas neatmeta galimybės gyventi bendrabutyje, pasak jo, laukiančiųjų eilės sudarytos jau dabar. Išaugus nuomos kainoms, bendrabučiai pildosi greičiau nei ankstesniais metais.
„Nesinori likti be būsto, bet gali atsitikti taip, kad teks glaustis pas giminaičius“, – nuogąstauja studentas.
Išsinuomoti butą bus sunkiau
Bene 30 proc. į viršų šoktelėjusios nuomos kainos ir ketvirtadaliu kritusi nuomojamų butų pasiūla gali sukelti daugiau sunkumų būsto ieškantiems studentams.
„2021 m. viduryje NT portaluose nuomojamų butų Vilniuje būdavo apie 2 tūkst., o šį pavasarį per maždaug 2 mėnesius butų sumažėjo iki beveik 500“, – pastebi nekilnojamojo turto brokeris Mantas Mikočiūnas.
Anot brokerio, reikia nepamiršti, kad maždaug pusė iš jų yra ne visai likvidūs – netinkami nuomai arba už netinkamas kainas, todėl realių būstų, kokių ieško nuomininkai, dabar yra labai nedaug.
Butą susirasti bus sunkiau ir Kaune. Pasak nekilnojamojo turto ekspertės Jolitos Vilkės, vieno ar dviejų kambarių butų nuomai dabar yra dukart mažiau nei praėjusiais metais tokiu metu.
Vieno kambario buto rajonuose, kuriuose arba šalia kurių yra universitetai ir kolegijos, nuomos kaina siekia 350–400 eurų per mėnesį, dviejų kambarių – 450–550 eurų.
Klaipėdoje nuomos kainos šoktelėjo bene 40 proc. „Normali senos statybos buto nuomos kaina turėtų būti 350 eurų, dabar mokama po 450–500 eurų“, – teigia „Capital Klaipėda“ brokeris Darius Česnulevičius. Uostamiestyje nuomos kainos dabar svyruoja nuo 400 iki 650 eurų.
Anot D. Česnulevičiaus, konkurencija dabar didelė: „Pasiūlius butą nuomai per dieną atsiranda 10–15 interesantų.“
Pataria kooperuotis
Pasak M. Mikočiūno, pastarųjų 10 metų tendencija rodo, jog studentai butus mėgo nuomotis atskirai, gyvenimas vis individualėjo. Ankščiau buvo keista, kad iš kito miesto atvykęs studentas gyvena ne bendrabutyje, o su bendrakursiais nuomojasi butą, bet dabar tendencija buvo gyventi su šeimos nariu ar net po vieną.
„Turėtų grįžti įprotis kooperuotis – nuomotis ne visą butą, o kambarį arba nuomotis butą keliems“, – teigia M. Mikočiūnas.
Brokeris pripažįsta, kad dėl sumenkusios pasiūlos gali tekti nuomotis brangesnius butus, bei atkreipia dėmesį, kad pakilo ne tik nuomos, bet ir komunalinių paslaugų kainos: „Tai taip pat labai svarbus niuansas.“
„Užsieniečiai studentai mėgsta nuomotis butą dviese, trise, net ir daugiau, pasidalina išlaidas, tuomet nuoma ir mokesčiai ne tokie nepakeliami“, – sako J. Vilkė.
Kooperacija gali tapti gera alternatyva – dalinantis būstu su kitu studentu, galbūt kraštiečiu, nuomos išlaidos sumažės.
Vengia nuomoti vaikinams
Tris butus Vilniuje nuomojanti Violeta Markevičienė pritaria kooperacijai. „Nors nuomos kainos išaugo, dviem dirbantiems studentams jos dar yra pakankamai prieinamos, tačiau po vieną – neįkandama“, – sako moteris.
Dabartinę nuomos kainą 450 eurų moteris žada didinti 100 eurų: „Aplink matau, kad nuomos kainos yra kur kas didesnės, mano – vienos mažiausių.“
Paklausta, ar butą nuomotų studentui, V. Markevičienė pripažįsta, kad būstus nuomoja studentėms merginoms.
„Nuomoti vyrukams bijočiau, nors vyras vyrui nelygus, buvo nuomota studentui, kuris buvo labai netvarkingas“, – patirtimi dalijasi moteris.
Priimant į bendrabučius bus atsižvelgiama į kriterijus
Skuodiškė Ugnė Rimgailaitė prieš keletą dienų sulaukė brandos egzaminų rezultatų. Pamačiusi neigiamą matematikos egzamino įvertinimą, mergina atmetė galimybę ieškoti nuomojamo buto – sostinėje per didelės nuomos kainos.
„Gyvensiu bendrabutyje. Pasidaro labai didelė išlaidų suma – mokami mokslai, būstas, maistas, laisvalaikis“, – dalijasi VU kūrybos komunikaciją planuojanti studijuoti abiturientė. U. Rimgailaitė tikisi rotacijos metu patekti į valstybės finansuojamą vietą ir tuomet ieškoti patogesnio būsto.
„Pakilus nuomos kainoms mieste, vis daugiau studentų ieško vietos bendrabutyje“, – sako Vilnius TECH paslaugų skyriaus vedėjas Algirdas Bendikas. Dabar bendrabučių paklausa yra didelė – užimtumas siekia iki 90 proc. Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoja daugiau kaip 8,4 tūkst. studentų, bendrabučiuose yra 2305 vietos.
Kasmet į Vilnius TECH bendrabučius priimama apie 500–600 naujų studentų, tačiau didėjant norinčių skaičiui patekti į bendrabučius, planuojama reitingavimo sistema. Studentai prie prašymo patekti į bendrabutį turės pateikti atitinkamas pažymas apie gyvenamąją vietą, iš kurios atvyko, ir duomenis apie šeimos finansinę padėtį. Pirmenybė teikiama pirmakursiams, studentams, atvykusiems iš toliau arba turintiems prastesnę finansinę padėtį.
„Realu, kad šiemet 100 proc. tikėtis vietos bendrabutyje studentai negalės“, – sako A. Bendikas.
O štai Kauno technikos universitete studijuoja per 8 tūkst. studentų. Pasak KTU atstovo žiniasklaidai Manto Lapinsko, remiantis 5 metų studentų skaičiaus vidurkiu bei KTU bendrabučių vietų skaičiumi, universitetas gali apgyvendinti 31 proc. priimtų studentų. Studijų metu bendrabučių užimtumas svyruoja nuo 92 iki 96 proc.
Kauno technikos universitetas studentų, pateikusių prašymą gyventi bendrabutyje, nereitinguoja – internetinė registravimosi sistema paremta bendros eilės principu, tačiau prioritetinė vieta gali būti skiriama negalią turintiems studentams.
Klaipėdos universitete studijuoja per 3 tūkst. studentų. Universitetas turi du bendrabučius – viename gali apgyvendinti 170, kitame – 185 studentus. Pasak vyr. bendrabučių administratoriaus Luko Kaminsko, akademiniais metais Universiteto al. 12 esantis bendrabutis būna užpildytas 95 proc., Statybininkų pr. 43 – 64 proc.
Anot L. Kaminsko, 2020 m. rugsėjį populiariajame Universiteto al. 12 esančiame bendrabutyje neapgyvendinta apie 30 proc. norėjusių, o 2021 m. – tik 7 proc. Nors Statybininkų pr. 43 esantis bendrabutis nėra toks populiarus, jame visuomet kviečiama apsigyventi pirmame bendrabutyje vietų negavusių studentų.
„Per trejus metus nebuvo nė karto, kad nors vienam studentui negalėtume pasiūlyti vieno ar kito bendrabučio“, – džiaugiasi L. Kaminskas.
Tuo tarpu Vilniaus universitetas visuose miestuose turi apie 6 tūkst. bendrabučių vietų.
Pasak VU komunikacijos vadovės Aistės Almanaitės, per pastaruosius metus bendrabučiai buvo suteikiami 95 proc. VU pirmo kurso studentų. Jeigu pirmakursių, pageidaujančių apsigyventi bendrabučiuose, skaičius viršija esamų laisvų vietų skaičių, pirmenybė suteikiama našlaičiams, studentams iš remtinų šeimų, daugiavaikių šeimų nariams, neįgalumą turintiems studentams.
2020 m. VU priėmė 4705 bakalauro ir vientisųjų studijų studentus, bendrabučiuose tų metų rugsėjį apsigyveno 1150 pirmakursių (be užsieniečių), 2021 m. VU priėmė 4224 bakalauro ir vientisųjų studijų studentus, tais metais rugsėjį bendrabučiuose apsigyveno 1230 pirmakursių (be užsieniečių).
