Solveiga Dagė dabar prisistato kaip visuomenės veikėja, nes tai geriausiai atspindi visas jos veiklas. Šiuo metu ji dirba Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje kultūrinės veiklos organizatore, kurioje buvo ilgametė savanorė. Pati yra trijų knygų autorė. Laisvalaikiu mielai kuria plaukų stilių jau hobiu likusioje grožio srityje.
Ji – Panevėžio nevyriausybinių organizacijų (NVO) Tarybos narė. Dar gerokai prieš baigiant socialinio darbo bakalauro studijas, Solveiga aktyviai veikė socialiniame lauke organizuojant įvairias socialines akcijas, pagalbą bei užimtumą ar ugdymą įvairioms socialiai pažeidžiamoms žmonių grupėms.
Šįmet su kolegų pagalba jai pavyko pasiekti susisiekimo ministro „Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių“ įsakymo pataisą, kuri leis žmonėms su fizine negalia, tėvams su vaikų vežimėliais ar senyvo amžiaus žmonėms saugiai naudotis viešuoju transportu.
Domėtis politika Solveiga pradėjo prieš dešimtmetį. Vėliau dalyvavo savivaldos rinkimuose – į Panevėžio miesto tarybą, baigė magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete, Politikos ir diplomatijos mokslų fakultete ir jau trečią kadenciją pirmininkauja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Panevėžio miesto skyriui.
Turi nuolatinį kontaktą su žmonėmis
Išgirdusi klausimą, kodėl kandidatuoja į Seimą? – Solveiga Dagė atsakė labai paprastai:
„Įvairiose savo veiklos srityse turiu nuolatinį kontaktą su žmonėmis. Girdžiu, kad tos problemos, su kuriomis susiduriama kasdieną – yra sisteminės, nacionalinio lygmens ir stipriai lemia žmonių gyvenimus. O per paskutiniąją kadenciją Seimo valdančiųjų priimti chaotiški sprendimai, klaidos, reformos bei jų kaita visuomenę pavertė politinių žaidimų įkaitais. Sumaištis švietimo sistemoje, griūtis sveikatos apsaugos sektoriuje, krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo klausimai – prioritetinės sritys neatidėliotiniems darbams. Daugiau tai tęstis nebegali! Būtini profesionalūs, nuoseklūs ir kompetencija paremti sprendimai.“
Socialinė politika – svarbiausia sritis
– Jei taptumėte Seimo nare, kokiame komitete rinktumėtės dirbti?
– Man svarbiausia ir įdomiausia – socialinė politika. Tai labai plati sritis liečianti jautrių ir pažeidžiamų grupių žmones, kuriems esu neabejinga: tai žmonės, turintys negalią, tėvai, vieni auginantys vaikus bei daugiavaikės šeimos, vieniši asmenys, socialines rizikas patiriantys žmonės, senoliai ar sergantys sunkiomis ligomis. Tad, socialinių reikalų ir darbo komitetas – mano darbo sfera.
Problemos – sveikatos priežiūros srityje
– Sveikatos apsaugos sistema išgyvena didelį medikų trūkumą. Kaip minėjote, tai jūsų manymu, būtų vienas iš prioritetinių darbų Seime. Kaip siūlote spręsti šią problemą?
– Kaip žinome, privatus sveikatos priežiūros sektorius nesusiduria su medikų trūkumo problema, ji gilėja tik viešajame sektoriuje. Tai lemia ne tik aukštesni atlyginimai, nes yra galimybė gauti priemokas, ko nėra viešajame sektoriuje, bet ir labai svarbų vaidmenį vaidina darbo krūvis, mobingas, vidinė tvarka, kolektyvas. Dabar viešose sveikatos priežiūros įstaigose vyksta tik medikų perviliojimas iš vienos gydymo įstaigos į kitą, bet jų niekaip nedaugėja.
Darbų gausa
– Kokius darbus vertėtų kuo skubiau atlikti?
– Pirmiausia – nuo emigracijos būtina sulaikyti medicinos studentus, nes Lietuvoje vis dar turime sistemą, kur dalis rezidentų moka už rezidentūros studijas, kas iš esmės nėra normali praktika Vakarų šalyse. Medikų trūkumo problemą imasi spręsti ir patys regionai, kur jau šį pavasarį 67 asmens sveikatos priežiūros įstaigos visoje Lietuvoje išplatino informaciją apie galimybę apmokėti 356 gydytojų rezidentų rezidentūros studijų kainą ir taikyti įvairias kitas skatinamąsias priemones. Gydytojai rezidentai į regionus kviečiami siūlant jiems ir tūkstantines išmokas, ir kompensacijas už būsto nuomą, kelionės išlaidų apmokėjimą į darbą, vaikui vietą darželyje ir t.t.
Šiuo metu bendrosios praktikos slaugytojus Lietuvoje rengia 12 aukštojo mokslo institucijų: 3 universitetai ir 9 kolegijos, kur jau padidintas valstybės finansuojamų vietų norintiems studijuoti slaugos studijas skaičius. Tad šių institucijų plečiamų programų bei studijų finansavo modelis – dar viena viltis 3 – 4 metų perspektyvoje kompensuoti gydymo įstaigoms medicinos personalo deficitą, kartu siūlant ir adekvatų atlyginimą bei darbo sąlygas.
Sutarti ir ieškotis bendrystės
– Kuo reikėtų labiausiai susirūpinti ir į ką atkreipti dėmesį?
– Suprantama, kad po valstybės ar savivaldybės finansuojamų ne vienų metų studijų yra logiška ir sąžininga sutartą laiko terminą dirbti medicinos įstaigoje pagal sutartį. Būtina abejoms pusėms sutarti ir įsipareigoti numatytus kriterijus bei sąlygas dėl bendradarbiavimo. O kai viešajame sektoriuje krūviai dėl personalo stabilizuosis, lengviau grįš medikai ir iš privataus sektoriaus.
Mano manymu, visuomenės sveikata – esminis valstybės politikos veiksnys. Su komanda sieksiu nacionalinės sveikatos sistemos valdymo stabilizavimo, skiriant lygiavertį dėmesį visoms sveikatos apsaugos sistemos grandims: visuomenės sveikatinimui, ligų prevencijai, gydymui, farmacijai, slaugai, reabilitacijai, o svarbiausia – greitesniam sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumui telkiant medikus.
Politinė reklama apmokėta iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ PK sąskaitos. Užs. Nr. JPS2024-16.
