Šimtametės sodybos išgyvena renesansą. Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad žmonės ieško senų vienkiemių ir savo rankomis juos atgaivina. Perkami apleisti, šimtamečiai pastatai vienkiemiuose ir prikeliami naujam gyvenimui. Tačiau nekilnojamojo turto brokeriai sako, kad vienkiemiai ir senos sodybos dažniausiai perkami prie vandens telkinių, labai vertinami esantieji miško prieglobstyje.
Sodyba – tėčio palikimas
Panevėžietė dainininkė, dainų kūrėja, vokalo pedagogė Rasa Kaušiūtė gyvena, dirba ir kuria Vilniuje. Tačiau R. Kaušiūtė neslepia, kai darbas veja darbą, kartais norisi ramiai atsikvėpti, ir nors Rasa visą gyvenimą buvo tikra miestietė, poilsį ir ramybę randa Panevėžio rajono vienkiemyje. Jo pirkti dainininkei nereikėjo. Sodyba – tėčio palikimas.
Ši sodyba dainų kūrėjai – labai brangi prisiminimais bei patirtimis.
„Yra daug tiesioginių tėčio paliktų „pėdsakų“. Tai, jo žodžiais tariant, „pagoniškas“ ugniakuras sodybos viduryje. Tėčio rankomis statyta pavėsinė. Pirties pastatas. Sodyba man brangi tiesioginiu bendravimu su gamta. Kartą vasarą tyliai sėdėjau prie kelio ir net nepajutau, kai kone per metrą nuo manęs atsirado zuikis. Taip ir sėdėjome keletą minučių šalia, kol nesumaniau jo nufotografuoti“, – juokdamasi Rasa pasakojo, kad sodyboje geriausiai pailsi.
Sukūrė svajonių namą
Pora, kurios darbo vieta Panevėžyje ir netgi, kurį laiką gyveno daugiabutyje, Gabrielė ir Benas pernai vasarį persikėlė į tarpukario eros sodybą. Pora sėkmingai renovavo 1934-ųjų metų statybos namą ir sukūrė svajonių namus savo šeimai.
Gabrielė ir Benas ieškojo būtent tokios sodybos.
„Ieškojome senos statybos namo, tačiau vengėme griuvėsių. Rinkomės iš daugybės variantų. Ir šią sodybą gan anksti nusižiūrėjome, tačiau iš pirmo žvilgsnio ji nevisai patiko. Bet vis grįždavome prie skelbimo, pasižiūrėdavome dar kartą ir taip pamėgome namą, kol galų gale jį nusipirkome“, – pasakojo Gabrielė.
Gamtos prieglobstis ramina
Pasak jos, anksčiau vietovėje, kurioje pora dabar gyvena, buvo apie 30 panašių sodybų, tačiau dabar liko tik trys.
„Todėl nelabai šią vietą ir kaimu pavadinsi, kai iš viso tik trys sodybos belikę. Tačiau esame labai patenkinti tuo, kad gyvename kone vienkiemyje. Mieste būdami net kuo greičiau namo grįžti norime – čia vėsiau, gaiviau, o gamtos vaizdai pasakiški. Stebėti saulėlydžius ir saulėtekius – tai tikras malonumas, kurį galbūt ir įmanoma patirti mieste, tačiau efektas visiškai kitoks, kai girdi medžių ošimą ir veidą glosto malonus vėjelis“, – šypsosi mergina ir priduria, kad nuo Panevėžio miesto vienkiemis yra beveik už 20 km.
Ne visi vienkiemiai graibstomi
Nekilnojamojo turto (NT) brokeris Raimundas Povilonis sako, kad ne visos sodybos, vienkiemiai – graibstomi ir perkami.
„Ne visi namai kaimuose perkami – žmonės renkasi ir ieško išskirtinio statinio. Dažniausiai perkamos sodybos gražioje vietoje, miške arba prie vandens telkinio. Žmones domina gražioje vietoje esančios sodybos ir moka ne už pastatą, bet už vietą. Gyvenvietėse sovietmečiu pastatyti namai nėra populiarūs ir juos parduoti sudėtinga“, – teigė R. Povilonis ir sakė, kad netoli Panevėžio miesto esančios sodybos – paklausesnės.
Kainos priklauso nuo vietos
Pasak NT brokerio, sodybų ir kitų pastatų kainos priklauso nuo vietos, kurioje jie stovi arba pirkėją domina ne pastatas, bet vieta.
„Žmonės ieško vietos poilsiui, kad galėtų pailsėti nuo darbų. Kita vertus, šiais metais kilo sodų bendrijų sklypų ažiotažas. Žmonės per pandemiją prisipirko tokių sklypų, o dabar pardavinėja – didelė pardavimų pasiūla sodų bendrijose. Tačiau didelio ažiotažo parduodant sodybas Panevėžio rajone nėra, bet kainos laikosi. Pastato kvadratinis metras kainuoja nuo 50 iki tūkstančio eurų. Viskas priklauso nuo namo vietos, įrengimo, būklės. Kita vertus, žmogus perka ne tik pastatą, bet žemės sklypą. Jeigu jis 3 ha, tuomet mokama už žemę, o ne už pastatus, esančius tame žemės sklype“, – aiškino apie pardavimus ir pirkimus R. Povilonis ir teigė, kad kiekvienas sandoris – skirtingas.
