Seimo valdyba nutarė sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų parlamentinei veiklai skirtų lėšų reglamentavimą ir pateiktų siūlymus dėl efektyvesnio jų panaudojimo.
Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymu darbo grupę sudarys po vieną parlamentarą iš kiekvienos frakcijos ir atsakingi kanceliarijos darbuotojai.
„Norisi efektyviau naudoti parlamentinei veiklai skirtas lėšas, kad nebūtų įvairiausių istorijų, kada Seimo nariams reikia teisintis dėl sandėlio veiklos, suvenyrų kiekio“, – teigė jis.
„Gal turėtume mažiau nereikalingų diskusijų, kurios neprisideda prie Seimo įvaizdžio tobulinimo“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak jo, taip pat norima visuomenei padaryti prieinamą Seimo suvenyrų sandėlį.
„Yra noras, kad ir sandėlis būtų atvertas visuomenei, kas praėjusioje kadencijoje bandyta padaryti. Galbūt kaip nors irgi rasime būdus, kad ir Seimo nariai, ir visuomenė, ir turistai galėtų įsigyti už savo lėšas, kad būtų prieinama visiems“, – teigė parlamento vadovas.
Seimo kancleris Algirdas Stončaitis priminė, kad dabar visi norintieji Seimo suvenyrų gali įsigyti Seimo lankytojų centre, į kurį įėjimas laisvas.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Iki Seimo narių atlyginimo padidinimo per mėnesį tai sudarė daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų. Per metus bendrai ši suma viršydavo 2 mln. eurų.
Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas.
Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai.
Visuomenininkui Andriui Tapinui praėjusių metų pradžioje iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlus į Seimą, kilo abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo. Paaiškėjo, kad dalis parlamentarų tūkstančius eurų per kadenciją išleido žvakėms, skėčiams, kaklaraiščiams.
Taip pat atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Tuomet daryta prielaida, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.
Kilus rezonansui visuomenėje Seimo valdyba sugriežtino parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą – per kadenciją leista įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms negalima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.
