Valdžiai svarstant keisti kai kuriuos mokesčius, įskaitant pelno mokesčio didinimą bei gyventojų pajamų apmokestinimą dviem tarifais nepriklausomai nuo jų šaltinio, valstybei tai gali padaryti daugiau žalos negu naudos, teigia Lietuvos verslo asociacijos.
Atviru laišku Vyriausybei jos kviečia diskutuoti dėl siūlomų mokesčių pakeitimų, pranešė Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK).
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad siūloma mokesčių pertvarka prasilenkia su esminiu valstybės tikslu – didinti gynybos finansavimą.
„Kyla rimtų abejonių, ar žiniasklaidoje aptariami galimi mokesčių pakeitimai leis pasiekti svarbiausią tikslą – kuo greičiau surinkti reikiamų lėšų Lietuvos gynybai (…). Šiuo ir taip nelengvu metu siūlomi pokyčiai gali reikšmingai susilpninti šalies konkurencingumą. Ilgainiui tokia politika lemtų mažėjantį bendrąjį vidaus produktą, o dėl to savo ruožtu mažėtų ir finansavimas gynybai“, – laiške Vyriausybei sakė V. Janulevičius.
Verslo organizacijos siūlo didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) 1 proc. punktu ir įvesti visuotinį būsto mokestį, o surinktas lėšas skirti išimtinai gynybos finansavimui.
Taip pat siūloma bent 500 mln. eurų gynybai surinkti per ekonomikos augimui mažiausiai žalingus, kuo platesnę bazę turinčius mokesčius.
Be to, verslas ragina Vyriausybę įsipareigoti valstybės išlaidas visose srityse sumažinti 5 procentiniais punktais ir išnaudoti skolinimosi gynybai mechanizmus.
Anot asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininko Rolando Valiūno, GPM kėlimas didintų kvalifikuotos darbo jėgos emigracijos riziką, o itin aukštų pajamų apmokestinimo didinimas lemtų kapitalo mažėjimą ar lėtesnį augimą Lietuvoje.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, didžiausią poveikį dėl padidinto pelno mokesčio pajus mažiausias pajamas gaunantys darbuotojai, dirbantys žemesnės pridėtinės vertės sektoriuose.
Verslas teigia, jog visuotinis NT mokestis yra geresnė alternatyva nei kiti konkurencingumą žalojantys sprendimai, tačiau nauji mokesčiai turėtų būti plačios bazės ir remtis visuotinumo principu.
Didžiausių Lietuvos verslo organizacijų vadovai kritiškai vertina ir galimą siūlymą apmokestinti draudimo įmokas, nes daugiau negu pusės draudimo paslaugų Lietuvoje vartotojos yra verslo įmonės.
Be to, anot jų, cukraus mokesčio fiskalinis poveikis yra itin menkas, palyginti su administravimo kaštais, todėl jam taip pat nepritartų.
Kreipimąsi pasirašė „Investors‘ Forum“, „Unicorns Lithuania“ ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijų atstovai, taip pat Lietuvos darbdavių, Lietuvos pramonininkų ir Lietuvos verslo konfederacijų atstovai.
BNS praėjusią savaitę rašė, jog Finansų ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16 proc. iki 18 proc., o lengvatinį – nuo 5 proc. iki 8 proc. Taip pat siūloma taikyti du gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio – 20 ir 32 proc., ne gyvybės draudimo įmokas apmokestinti 5 ir 10 proc. tarifais, įvesti cukraus mokestį.
Be to, ministerija siūlo būstą apmokestinti nuo 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos mokestinės vertės taikant nuo 0,2 iki 2 proc. tarifus.
Visus Finansų ministerijos siūlomus mokesčių pakeitimus dar svarsto valdančiųjų mokesčių keitimo darbo grupė, vėliau – Vyriausybė ir Seimas.
