Parlamentarui Ignui Vėgėlei pasiūlius leisti tėvams nuspręsti, ar jų vaikams mokykloje reikalingos Gyvenimo įgūdžių programos pamokos lytiškumo temomis, Seimo Teisės departamentas kritiškai vertina tokių nuostatų atsiradimą Švietimo įstatyme.
Jų teigimu, tai reikštų, kad būtų įteisinta tėvų teisė vienašališkai spręsti su mokinio ugdymu susijusius klausimus.
„Formuluotė, nustatanti tėvų (globėjų, rūpintojų) teisę parinkti vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją, suponuoja tėvų teisę vienašališkai spręsti visus su mokinio ugdymo programos, formos, mokyklos (….) parinkimo klausimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši tėvų teisė nėra absoliuti“, – pažymi Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs Švietimo įstatymo pataisas.
Kaip pastebima jo išvadoje, galiojančiame įstatyme jau yra įtvirtintas ir vaiko pageidavimas pasirenkant tam tikrą mokyklą ar ugdymą šeimoje. Atsižvelgiant į tai, Seimo teisininkų nuomone, būtų nepagrįsta įteisinti siūlomą „absoliučią tėvų (globėjų, rūpintojų) teisę parinkti vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą”.
Seimo teisininkai siūlo gauti Vyriausybės išvadą dėl parengtų Švietimo įstatymo pataisų. Jie siūlo atsižvelgti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją formuojant valstybės politiką švietimo srityje, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą.
Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė kartu su šios frakcijos, Mišrios Seimo narių grupės ir „Nemuno aušros“ frakcijos atstovais įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, siūlančias leisti tėvams nuspręsti, ar jų vaikams mokyklose reikalingos Gyvenimo įgūdžių programos pamokos lytiškumo temomis, primena ELTA.
Jei Seimas joms pritartų, tėvai galėtų nuspręsti dėl Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos lytiškumo ugdymo temų poreikio savo vaikams iki 16 metų. Tėvams taip pat būtų suteikta teisė „parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą“.
Pasak I. Vėgėlės, įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti tinkamą balansą tarp konstitucinės tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir valstybės įsipareigojimų švietimo srityje. Jo teigimu, lytiškumo ugdymas yra pasaulėžiūros dalykas, o su ja susiję dalykai negali būti primetami be tėvų žinios ir sutikimo.
Šiuo metu Švietimo įstatyme įtvirtinta tėvų teisę dalyvauti parenkant, o prireikus – parinkti vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją. Galimybė parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo programą suformuluota ne kaip tėvų teisė, bet kaip tėvų pareiga.
Kadenciją baigusiame Seime aštriai diskutuota dėl 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusių Gyvenimo įgūdžių pamokų. Tuometinė opozicija siūlė iš šios programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir integruoti ją į dorinį ugdymą, kad tėvai galėtų pasirinkti, ar vaikui mokytis pagal tikybos, ar pagal etikos pamokoms pritaikytą programą.
