Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad parlamento opozicija manipuliuoja Apeliacinio teismo sprendimu vadinamojoje „MG Baltic“ byloje ir bando išnaudoti šią nutartį kaip įrankį, nukreiptą tiek prieš Liberalų sąjūdį, tiek prieš valdančiąją daugumą.
„Šių metų lapkričio 22 d. Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimas šioje („MG Baltic“ – ELTA) byloje sukėlė didelį rezonansą ir suprantama, kad politiniai oponentai mėgina šį sprendimą panaudoti prieš koaliciją, prieš Liberalų sąjūdį ir prieš mane asmeniškai. Tačiau kelia nerimą manipuliavimas teismo sprendimu ir šios bylos aplinkybėmis bei faktais ar teisės normomis nepagrįsti kaltinimai ar epitetai – kaip antai „nusikalstama organizacija“, – atsakydama į Seimo opozicijos iškeltus klausimus iš plenarinių posėdžių salės tribūnos kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Po Apeliacinio teismo verdikto „MG Baltic“ byloje opozicija nutarė į parlamento plenarinių posėdžių salę išsikviesti Seimo pirmininkę. Opozicija kėlė klausimą, koks yra jos požiūris į skaidrumo ir politinės etikos standartus. Mažumos atstovai V. Čmilytei-Nielsen priminė koalicinės sutarties preambulę, kurioje nurodoma, kad valdantieji „moralinius ir etinius kriterijus savo veiklai“ kels tolygiai teisiniams reikalavimams, o politinę kultūrą ir žmonių pasitikėjimą valstybe stiprins asmeniniu pavyzdžiu.
„Ar laikote šį teiginį ne tik savo politinių oponentų, bet ir savo pačios elgesio matu?“ – keliamas klausimas V. Čmilytei-Nielsen.
Parlamento vadovė patikino, kad koalicijos sutartyje numatyti įsipareigojimai „nėra tušti pažadai“.
„Man asmeniškai koalicinėje sutartyje įrašyti žodžiai nėra tušti pažadai. Sau visada kėliau ir keliu aukščiausius skaidrumo standartus – ir kol kas neišgirdau jokių abejonių dėl mano kaip Seimo pirmininkės elgesio atitikimo šiems skaidrumo standartams ar nulinės tolerancijos korupcijai“, – aiškino Seimo pirmininkė.
Visgi, vertindama bylos aplinkybes, ji nurodė, kad Apeliacinis teismas skyrė Liberalų sąjūdžiui piniginę baudą, tačiau neapribojo politinės jėgos galimybių dalyvauti teisėkūros procesuose.
„Liberalų sąjūdžio dalyvavimas politinėje veikloje nėra apribotas jokiomis teisinėmis priemonėmis. Jis gali būti apribotas tik Lietuvos rinkėju valia – o koks bus jų verdiktas, pamatysime kitąmet“, – dėstė ji.
Ji taip pat pastebėjo, kad Apeliacinio teismo sprendimas yra apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), kuris šioje byloje priims galutinį verdiktą.
„Gerbiu teismo sprendimą, tačiau nesutinku su kai kurių oponentų mėginimais daugiau nei 7 metų senumo istoriją susieti su 2023 m. Liberalų sąjūdžiu ar manimi – partijos pirmininke, tapusia pirmininke, tapusia 2019 m.“ – pakartojo ji, pažymėdama, kad liberalai po 2016 m. kilusio skandalo priėmė būtinus sprendimus veiklos skaidrinimui.
„Todėl negaliu pritarti raginimams prisiimti atsakomybę už tai, kas neliečia manęs nei kaip asmens, nei kaip 2020 m. į Seimą išrinktos politikės“, – apibendrino ji.
