Man kelia nerimą kai kurių Seimo narų siūlymas atnaujinti aktyvų bendradarbiavimą su Rusijos kultūros ir sporto visuomene. Susidaro įspūdis, kad kai kurie politikai gyvena akvariume ir mato tik tiek, kiek gali akis aprėpti priplaukus prie akvariumo stiklo. Siūlyčiau dairytis plačiau.
Šiuo metu visos sritys Rusijoje yra pajungtos „minkštųjų galių“ politikai, todėl pradėję tiesti ranką netikėtai galime suprasti, kad ją kažkas jau nukando.
Kalbėjimas, kad kultūra ir sportas neturi nieko bendro su politika yra labai klaidingas. Ypač kalbant apie bendradarbiavimą su Rusija.
Ką darytume, jeigu, pakvietę į Lietuvą Rusijos šokėjus atlikti baletą „Gulbių ežeras“, baleto orkestre išvysime violončele grojantį poną S. Rolduginą, o diriguos orkestrui pasaulinio garso dirigentas V. Gergijevas? Pirmasis pasaulio žiniasklaidos yra įvardijamas kaip 2 milijardų JAV dolerių, priklausančių Rusijos prezidentui V. Putinui, saugotojas ir artimas jo bičiulis.
V. Gergijevas, S. Rolduginas, garsus režisierius N. Michalkovas ir kiti garsūs Rusijos menininkai prieš keletą metų pasirašė garsų pareiškimą, kuriuo pritarė Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, Krymo okupacijai, o tuo pačiu ir kraujo liejimui Ukrainoje. Tai – demokratinio pasaulio protu nesuvokiamas elgesys, kai menininkai pritaria agresyviai politikai ir kitos valstybės dalies teritorijos okupacijai.
Kiekvienais metais Panevėžyje vyksta vaikų tarptautinis tautinių šokių festivalis, tačiau į jį jau nebekviečiami Rusijos atstovai. Ne dėl to, kad kas nors nekęstų vaikų – jie tikrai nekalti. Organizatoriai tiesiog baiminasi dėl galimų konfliktų, nes tame festivalyje tradiciškai dalyvauja Gruzijos, Ukrainos, Moldovos vaikai. Neturėtume apsimesti, kad nieko nežinome ir nieko nesuprantame.
Niekas netrukdo grožėtis ir džiaugtis tuo, ką sukuria Rusijos menininkai, skaitykime Rusijos rašytojų romanus, bandykime tą šalį giliau suprasti, tačiau reikia suprasti, kad didžioji dalis šiuolaikinės Rusijos kultūros ir net sporto visuomenės yra įtraukta įgyvendinant agresyvią Kremliaus politiką. Mojuoti kumščiais nereikėtų, tačiau santūrus elgesys šiuo atveju būtų pats tinkamiausias pasirinkimas.
Kai kas aiškina, kad net ir šiuo atveju galima kai ko pasimokyti iš Rusijos sporto ir kultūros visuomenių. Žinote, tęsiant mintį galiu pasakyti, kad ir iš A.Hitlerio, gerai pasiknaisiojus, būtų galima kai ko pasimokyti, tarkime, jis mylėjo vaikus, galveles jiems glostė. Bet ar to užtenka, kad nebematytume jo blogų darbų?
Pasaulio sporto visuomenė pakraupusi nuo to, kad Rusijos valdžia aktyviai dalyvavo ir skatino sportininkus vartoti dopingą, o po to slėpė faktus įvairiomis manipuliacijomis. Gal čia rastume ko pasimokyti?
Be to, siūlyčiau Seimo nariams pernelyg nesusireikšminti – Rusijai dabar svarbiau susidraugauti su JAV, paveikti jos politiką, kad po to pats V. Putinas galėtų nuspręsti, ką daryti su Baltijos šalimis, taip pat ir Lietuva. Todėl turėtume laikytis oriai ir demonstruoti, kad rengiamės gintis ir kad esame vieningi su visu demokratiniu pasauliu.
Vakarų valstybių akys jau atsivėrė, jos jau rimtai vertina Rusijos propagandos įtaką demokratinėms visuomenėms. Ne dėl to Lietuva ilgai dirbo ir stengėsi atverti Vakarų akis, kad vėliau patys paskęstume savo politinių iliuzijų liūne.