Seime kelią skinasi prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių jose ilgį.
Pakeitimais siekiama per dvejus metus dešimtadaliu padidinti vietinės reikšmės keliams skiriamo KPPP biudžeto dalį – nuo 33 proc. iki 43 proc.
Komitetas, trečiadienį apsvarstęs dviejų – Kelių bei KPPP finansavimo įstatymų pataisas joms pritarė. Dabar pataisas svarstys Seimas ir spręs, ar priimti jas dar iki Kalėdų, nes Ekonomikos komitetas paprašė skubos.
Valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas komitete pabrėžė, kad priėmus prezidento pataisas, mažės valstybinių kelių finansavimas: „Bet jis ir taip buvo didelis“.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas lobistas Šarūnas Frolenka priekaištavo, kad pataisos nenumato papildomų lėšų, kuriomis pagal naują tvarką būtų finansuojami keliai, o yra tik perskirstomos esamos. „Nepadidindami puodo jame esančias lėšas tik perskirstome“, – teigė jis.
Prezidento siūlymui atsisakyti kelių kapitalinių remontų pritaria savivalda.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė mano, kad atsisakius kapitalinių remontų savivaldybės galės sutvarkyti daugiau kelių.
Pataisos, be kita ko, savivaldybėms duoda daugiau laiko – iki 2027 metų – susiregistruoti savo kelius.
Be to, skatinant savivaldybes perimti daugiau vietinių kelių iš „Via Lietuvos“, siūloma skirti 5 proc. KPPP lėšų atrinktiems valstybinės reikšmės rajoninių kelių objektams, kad savivaldybės sutiktų juos perimti.
Prezidentas tikisi, kad savivaldybėms perimant valstybinės reikšmės rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose palengvės šalia tokių kelių esančios būtinosios infrastruktūros (šaligatvių, viešo transporto keleivių laukimo stotelių) įrengimas, dėl pasikeitusio kelių statuso atpigs jų rekonstrukcijos kaštai, bus galima atlikti daugiau tvarkybos projektų.