Opoziciniai konservatoriai pranešė ėmęsi iniciatyvos, kuria sieks sureikšminti 1941 metų Birželio sukilimą.
Anot Seimo kanceliarijos, antradienį Seime bus įsteigta Birželio sukilimo kolegija, sieksianti „tinkamai įvertinti ir įteisinti sukilimą kaip reikšmingą istorinį įvykį, kuris turėjo lemiamą įtaką vėlesnėms Lietuvos nepriklausomybės kovoms“.
Šiai kolegijai poriklausys buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, konservatoriai Arvydas Sekmokas, Audronius Ažubalis, Kostas Ivanauskas ir Valdas Rakutis.
„(…) bus siekiama parengti ir priimti (…) teisės aktą, kuris sustiprintų Birželio sukilimo istorinį statusą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu“, – pranešime teigia kolegijos iniciatoriai.
Birželio sukilimas Lietuvoje nėra iškilmingai minimas, jo vietos istorinėje atmintyje tebeieškoma, nes nei visuomenė, nei istorikai nesutaria, kur reikėtų brėžti liniją, vertinant jo vadus ir dalyvius.
Šis sukilimas buvo ginkluotas Lietuvių aktyvistų fronto vadovaujamas bandymas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs 1941 metų birželio 22 dieną, nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, tikintis, kad nacistinė Vokietija padės atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Sukilimo metu paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija, o Laikinoji vyriausybė siekė atkurti nepriklausomybę, tačiau tikslas liko neįgyvendintas nacių Vokietijai įvedus okupacinį režimą. Sukilimas buvo stichiškas, kas lėmė sumaištį, plėšimo atvejus.
