Seimas svarstys siūlymą grąžinti iki šių metų pradžios buvusią galimybę skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms bei religinėms bendruomenėms.
Už tai numatančias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kurias pateikė Seimo narys, socialdemokratas Audrius Radvilavičius, pirmadienį po pateikimo balsavo 74 Seimo nariai, 20 buvo prieš, 13 parlamentarų susilaikė.
Projektą svarstys Seimo Biudžeto ir finansų, Audito, Žmogaus teisių, Švietimo ir mokslo komitetai. Sulaukęs Vyriausybės išvadų, balandžio 17 d. jis vėl turėtų atsirasti Seimo plenariniame posėdyje.
Iniciatyvos autorius A. Radvilavičius tikina siekiantis išsaugoti galimybę gyventojams prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo ir paremti religines bendruomenes.
Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo pataisos, pagal kurias gyventojai nebegali skirti iki 1,2 proc. GPM biudžetinėms įstaigoms, tokioms kaip mokyklos ir darželiai. Taip pat galimybės gauti dalies GPM neteko ir religinės bendruomenės.
Parlamentaro A. Radvilavičiaus nuomone, tai buvo skubotas buvusio Seimo priimtas sprendimas, kuriuo ženkliai pabloginama švietimo įstaigų finansinė padėtis.
„Be GPM paramos mokyklos susidurs su sunkumais organizuojant neformalius mokinių ugdymo užsiėmimus, tokius kaip ekskursijos, renginiai, sporto užsiėmimai ar meno projektai. Tai gali paveikti įvairias veiklas, kurios anksčiau buvo finansuojamos iš šių lėšų, pvz., popamokinė veikla, įrangos atnaujinimas“, – pateikdamas projektą sakė A. Radvilavičius.
Jis taip pat apgailestavo dėl to, kad religinės bendruomenės negali pretenduoti į GPM dalį. Parlamentaro nuomone, nuo metų pradžios įsigaliojusiomis įstatymo pataisomis sukuriamas dirbtinis spaudimas siekti joms nebūdingo NVO teisinio statuso.
„Pakeitus įstatymą, paramos gavimo galimybė religinėms bendruomenėms buvo susieta su joms nebūdingo naujo teisinio statuso įgijimu pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros (NVO) įstatymą, kuris nėra skirtas reguliuoti šių bendruomenių veiklą. Toks spaudimas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms gauti teisinį statusą pagal jų veiklos nereguliuojantį įstatymą, yra nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtinta religijnės laisvės samprata bei konstitucine nuostata, kad bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus“, – iš Seimo tribūnos sakė A.Radvilavičius.
Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai siūlė svarstyti galimybę praplėsti galimybę įvairioms organizacijoms pretenduoti į dalį GPM. Seimo narys Vitalijus Šeršniovas mano, kad gyventojai patys galėtų nuspręsti, kam norėtų skirti paramą.
„Priėmus įstatymo pataisas apsidžiaugs darželiai, stiprės religinės bendruomenės. Tikiuosi, kad paramos gavėjų sąrašas bus išplėstas ir ją galės gauti, pvz. sporto organizacijos, sodo bendrijos ir kitos“, – sakė jis.
Kritiškai vertindama iniciatyvą Seimo narė konservatorė Gintarė Skaistė sakė, kad įstatymas, leidęs nevyriausybinėms organizacijoms gauti GPM dalį, buvo priimtas tam, kad būtų stiprinama pilietinė visuomenė. Jos nuomone, į GPM dalį galėtų pretenduoti tik tos organizacijos, kurios neturi biudžetinio finansavimo.
Pagal galiojantį įstatymą, iki 1,2 proc. GPM gali gauti tik nevyriausybinės organizacijos bei iki 0, 6 proc. profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.
