Seimas antradienį nepritarė projektui dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo.
Už projektą po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 58, septyni susilaikė. Nepritarus po patiekimo, kitu balsavimu projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Prieš projektą balsavo Darbo partijos, Lietuvos regionų frakcijų nariai, 12 konservatorių, du liberalai, penki socialdemokratai, 21 „valstietis“, du Mišrios Seimo narių grupės nariai.
Projektą pristačiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragino politikus palaikyti projektą pirmojoje stadijoje ir „žengti pirmąjį žingsnį, kurį atidėliojame 20 metų“.
„Aš esu įsitikinusi, kad mes visi jaučiame įsipareigojimą būti vienodai teisingi visiems, ir todėl šiandien labai raginu Seime atverti duris diskusijai apie partnerystę ir žengti pirmąjį žingsnį, kurį atidėliojame dvidešimt metų“, – pristatydama projektą sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė pristatydama projektą pažymėjo, kad partnerystės institutas įteisintas 20-yje Europos Sąjungos (ES) šalių, tarp jų ir tradiciškai katalikiškose.
„Šiandien 20 ES valstybių yra įteisinę partnerystę, vienaip ar kitaip ją reglamentuoja, ir tarp jų yra tokios katalikiškos šalys kaip Ispanija, Italija, Airija, viena iš paskutinių šalių, įteisinusių panašų mechanizmą, buvo Estija, tai įvyko 2016 metais“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Mes neturime pamiršti, kad šiandien yra šimtai tūkstančių žmonių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių santuokos pasirenka nesudaryti, ir mes kaip įstatymų leidėjai neturėtume užmerkti prieš tai akių, turėtumėm matyti ir juos, ir suteikti jiems alternatyvą ir leisti jiems Lietuvoje jaustis saugiais, turinčiais tokias pačias teises kaip ir kiti žmonės“, – sakė pirmininkė.
Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Projektu partnerystę siūlyta apibrėžti kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktq, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Projekte buvo nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Buvo siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
Projektą kartu su Liberalų sąjūdžio vadove V. Čmilyte-Nielsen pateikė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, taip pat Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius ir šio komiteto narys konservatorius Andrius Navickas.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
