Kol praėjusį savaitgalį Žemėje gyvenimas tekėjo sena vaga, „netoli“ planetos praskriejo didžiausias šių metų asteroidas.
Jokios kataklizminio susidūrimo grėsmės jis nesukėlė, tačiau suteikė astronomams retą progą tirti šią uolieną, kuri susiformavo dar mūsų Saulės sistemos egzistencijos pradžioje.
Artimiausio praskriejimo pro mūsų planetą metu, asteroidas buvo nutolęs per du milijonus kilometrų, skelbia NASA. Šis atstumas prilygtų penkiems nuotoliams tarp Žemės ir Mėnulio, tačiau objektas vis tiek klasifikuojamas „kaip potencialiai pavojingas asteroidas“.
NASA seka ir kataloguoja tokius objektus, kurie gali potencialiai susidurti su Žeme ir sukelti milžiniško masto katastrofą, tokia kaip didžiulio asteroido susidūrimas su mūsų planeta, kurio metu prieš 66 milijonus metų nuo Žemės paviršiaus buvo nušluota 75 procentai planetos gyvybės, rašo phys.org.
Prieš 20 metų atrastas asteroidas 2001 FO32 buvo pernelyg toli, kad būtų toks pavojingas, net ir praėjusį sekmadienį, jam atsidūrus arčiausiai Žemės esančiame jo orbitos taške, skelbia Paryžiaus observatorija. Kaip praneša NASA, objektas skriejo maždaug 124000 km/val. greičiu.
„O, taip, draugai! Ar matote šį šviesos tašką? Šis šviesos taškas yra asteroidas,“ – džiugesio neslėpė astrofizikas Gianluca Masi, iš Italijoje vykdomo „Virtual Telescope Project“, kuris pirmadienį, netrukus po artimiausio jos praskriejimo, nukreipė savo objektyvus į šią kosminę uolieną.
„Koks esu laimingas, kaip didžiuojuosi, kaip džiaugiuosi… galėdamas rodyti tai jums tiesiogiai,“ – „Youtube“ surengtos transliacijos metu sakė Masi, demonstruodamas „grūdėtą“ blyškaus taško vaizdą.
Astronomai vylėsi geriau suprasti šio 900 metrų diametro objekto sudėtį, jam praskriejant pro šalį.
„Saulės šviesai pasiekus asteroido paviršių, uolienoje esantys mineralai absorbuoja dalį bangų ilgio, kol tuo metu kitas atspindi,“ – skelbia NASA. „Nagrinėdami nuo paviršiaus atspindimos šviesos spektrą, astronomai gali išmatuoti mineralų cheminius „pėdsakus“ asteroido paviršiuje.“
Potencialios grėsmės
Asteroido ir kometų, atsiduriančių taip arti mūsų planetos, dar vadinamų Netoli Žemės esančiais objektais (NEO), tyrimai suteikia mokslininkas geresnį mūsų Saulės sistemos istorijos ir dinamikos supratimą. Tai taip pat yra vertinga potencialių grėsmių duomenų bazė.
Kaip skelbia NASA, ant Žemės kasdien nukrenta nuo maždaug 80 iki 100 tonų tokių medžiagų, kaip dulkės ir nedideli meteoritai, kurie nekelia jokios rimtos grėsmės, tačiau didesnieji objektai gali sukelti didžiulių nuostolių, nes dėl milžiniško greičio jie išvystyto didelį pagreitį.
2013 metais beveik 60 metrų pločio objektas sprogo virš Rusijos Čeliabinsko miesto, o šio sprogimo metu išlaisvinta energija prilygo trisdešimčiai per Antrąjį pasaulinį karą ant Hirošimos numestų branduolinių bombų.
Ekspertai skaičiuoja, kad tokie įvykiai vyksta kartą ar du per šimtmetį, o didesnių objektų smūgiai yra dar retesni.
NASA teigia, kad jau yra kataloguota daugiau nei 95 procentai 2001 FO32 dydžio ar didesnių netoli Žemės esančių objektų ir, bent jau per ateinantį šimtmetį, nei vienas iš jų neturi jokių šansų susidurti su mūsų planeta.
Agentūra tiria galimus būdus, kaip užkirsti kelią susidūrimui su asteroidu ar kometa, tarp kurių ir kosminių laivų trenkimasis į objektą, kad jis būtų nukreiptas, ir net branduoliniai sprogdinimai, kurie laikomi galutine priemone.