Saulės šviesa gali būti labai gera priemonė koronavirusui naikinti, tačiau ši idėja vis dar kelia klausimų.
Jau kurį laiką žinoma, kad koronavirusas, kuris sukelia COVID-19 ligą, yra greitai sunaikinamas ant paviršių, kurie yra veikiami imituojama saulės šviesa, tačiau dabar mokslininkų komanda teigia, kad virusas gali būti dar jautresnis ultravioletinei spinduliuotei, nei buvo manyta anksčiau. 2020 metų liepą, svarbių tyrimų metu nustatyta, kad imituota saulės šviesa greitai nukenksmina SARS-CoV-2 ant paviršių. Remiantis skaičiavimais, imituotose seilėse, veikiant imituotų saulės spindulių, reprezentuojančių giedrą vasaros dieną jūros lygyje, kas 6,8 minutes buvo nukenksminama 90 procentų SARS-CoV-2 viruso.
Vis dėlto, yra keletas neatitikimų tarp šių rezultatų, moksliniame žurnale „Journal of Infectious Diseases“ rašo mokslininkų komanda, sudaryta iš Kalifornijos universiteto, Oregono valstijos universiteto, Mančesterio universiteto ir Šveicarijos federalinio technologijos instituto tyrėjų.
Jie aiškina, kad laboratoriniai eksperimentai rodo, jog saulė nukenksmina koronavirusą ir tai įvyksta kelis kartus greičiau nei numatyta teorijoje. Iš tiesų, eksperimento metu, virusas buvo nukenksminamas daugiau nei aštuonis kartus greičiau, nei buvo galima numatyti teorijoje.
Kad paaiškintų šią spragą, jie teigia, kad yra reikalinga pažvelgti toliau Ultravioletinės B (UVB), didesnės energijos ultravioletinės šviesos, asocijuojamos su odos nudegimais, ir turime pradėti skirti daugiau dėmesio Ultravioletinei A (UVA), žemesnės energijos saulės šviesos komponentui, siejamam su odos senėjimu.
„Teorijoje manoma, kad nukenksminimas veikia, kai UV-B susiduria su viruso RNR ir ją pažeidžia,“ – pareiškime sakė Paolo Luzzatto-Fegiz iš Mechaninės inžinerijos departamento Kalifornijos universitete, Santa Barbaroje.
„Žmonės mano, kad UV-A neturi tokio didelio poveikio, tačiau ji gali sąveikauti su kai kuriomis terpės molekulėmis,“ – teigė Luzzatto-Fegiz.
Šiuo metu tai tėra spėlionės. Patys mokslininkai nėra atlikę jokių modeliavimų ar eksperimentų, tačiau paprasčiausiai pabrėžia keistus neatitikimus tarp duomenų ir teorijos.
„Taigi, kol kas mokslininkai nežino kas vyksta,“ – sakė Luzzatto-Fegiz. „Mūsų analizė rodo, kad reikia papildomų eksperimentų, norint atskirai ištestuoti specifinių šviesos bangos ilgių ir terpės sudėties poveikį.“
Tai galėtų būti daug žadanti žinia. Kai kurios ligoninės ir kitos didelės rizikos aplinkos, savo orą dezinfekuoja naudodamos UVC galią, kuri pasižymi dar didesne energija nei UVB. Vis dėlto, šio ilgio bangas daugiausia absorbuoja Žemės ozono sluoksnis ir jos nepasiekia paviršiaus, kas reiškia, kad jos turi būti kuriamos dirbtinai.
„UV-C yra puiku ligoninėms,“ – sakė tyrimo bendraautorė Julie McMurry. „Tačiau kitose aplinkose, pavyzdžiui virtuvėse ar metro, UVC sąveikautų su dalelėmis ir sukurtų pavojingą ozoną“.
Savo ruožtu UVA yra saugi ir lengvai generuojama nebrangiomis LED lemputėmis, kurios yra daugybę kartų stipresnės už natūralią saulės šviesą. Jei UVA iš tiesų yra trūkstama šios dėlionės detalė, tuomet ją būtų galima lengvai pritaikyti oro filtravimo sistemose ir dezinfekavimo metoduose, kad jos pagalba sulėtėtų COVID-19 plitimas didelės rizikos erdvėse.