Lietuvoje minint Laisvės gynėjų dieną, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo suregistruoti visus per Sausio įvykius prie šalies institucijų budėjusius žmones arba jiems kitąmet susirinkti Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje.
„Gyvą barikadą sudarė dešimtys tūkstančių patriotiškai nusiteikusių lietuvių, kurie čia suvažiavo iš visų Lietuvos regionų. Tie žmonės buvo nematomo fronto kariai, kurių niekas neregistravo, nefiksavo. Didžioji dalis žmonių, kurie čia buvo, net ir praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams taip ir liko nežinomi nepriklausomybės gyvėjai“, – pirmadienį per iškilmingą Sausio 13-osios minėjimą sakė parlamento vadovas.
„Turime įprasminti šitą savo tautos žygdarbį, – pabrėžė jis. – Turime žinoti savo didvyrius ir jiems padėkoti.“
S. Skvernelis ragino visus, kurie pažįsta ar žino žmones, 1991-aisiais dalyvavusius Sausio 13-osios įvykiuose, pranešti apie juos ar, jei yra galimybė, pakviesti juos kitais metais vėl susirinkti Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje.
„Vėl susitikti ir bent iš dalies pakartoti tą istorinį momentą, primenantį, kaip mūsų vienybė, drąsa, pasiaukojimas ir nenumaldomas laisvės troškimas leido išsaugoti savo tėvynės laisvę“, – siūlė Seimo vadovas.
Jo teigimu, 1991-ųjų sausio 13-ąją būtent tūkstantinės beginklės minios dėka, ištisas paras stovėjusios prie parlamento, televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, iškovota laisvė.
S. Skvernelis taip pat siūlė Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente. Dabar Laisvės gynėjų diena įrašyta į Atmintinų dienų įstatymą. Jis penktadienį registravo atitinkamą Darbo kodekso pataisą.
„Ši data turi būti tarp svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, liudijanti apie mūsų tautos valstybingumo gynybą. Sausio 13-oji žymi mūsų šalies istorinį laimėjimą prieš sistemą“, – tvirtino parlamento vadovas.
Jis taip pat priminė, kad minint 34-ąsias Sausio įvykių metines iškovota laisvė „vėl apgaubta nepaprasto trapumo skraiste matant mūsų pašonėje, Ukrainoje, vykstantį brutalų karą“.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.
Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991 balandį.
