Mokslininkai Rytų Antarktidoje, kurioje egzistuoja didžioji dalis Antarktidos ledyninės dangos ir kuri yra didžiausias Žemės gėlo vandens rezervuaras, aptiko naują tirpsmo židinį.
Remiantis nauju tyrimu, kuris buvo paskelbtas žurnale „Nature Communications“, šilto jūrų vandens nutekėjimas į Lützow-Holm įlanką paskatino tirpsmo tempus po Širazės ledo liežuviu.
Ledyno tirpsmo židinį identifikavo mokslininkų komanda iš Hokaido universiteto, 58-osios Japonijos Antarktidos tyrimų ekspedicijos metu. Ledlaužis laivas sugebėjo įplaukti į Lützow-Holm įlanką atsitiktinio prasilaužimo pro storą jūrų ledą metu.
„Mūsų duomenys rodo, kad ledas esantis tiesiai po Širazės ledo liežuviu, tirpsta nuo 7 iki 16 metrų per metus,“ – pranešime spaudai sakė tyrimo bendraautorius Daisuke Hirano.
„Tai būtų lygu, o galbūt ir lenkia tirpsmo tempą po Toteno ledo šelfu, kuris, manyta, susiduria su sparčiausiu tirpsmo tempu Rytinėje Antarktidoje – 10–11 metrų per metus,“ – sakė Hirano, okeanografijos docentas iš Hokaido universiteto.
Ryšių tarp klimato kaitos ir tirpsmo Antarktidoje supratimas yra gyvybiškai svarbus prognozuojant jūros lygio kilimą. Vidutiniškai modeliai rodo, kad iki šio amžiaus pabaigos jūros pakils kiek daugiau nei 3 pėdomis, tačiau prognozių diapazonas yra ganėtinai platus.
Net jei žmonėms pavyktų sumažinti ir pažaboti anglies emisijas, kai kurie tyrimai rodo, kad tikėtina, jog Antarktidos ledynai toliau ilgą laiką tirps sparčiu tempu jau po globalaus šiltėjimo sulėtėjimo.
Daugiausia pastangų tobulinti Antarkties tirpsmo modelius buvo nukreipta į Vakarų Antarktidą. Iki šiol mokslininkai manė, kad vandenynų srovės daugiausia šalto vandens nešė į rytinę Antarktidos pakrantę.
2017 metų ekspedicijos į Rytų Antarktidą ir Širazės ledo liežuvį metu tyrėjai iš Hokaido fiksavo vandens temperatūros, druskingumo ir deguonies lygių duomenis 31 skirtingoje vietoje. Mokslininkai apjungė savo matavimus su duomenimis apie regiono sroves ir vėjus bei ledo radarų matavimais.
Kai mokslininkai įtraukė savo duomenis į modelį, sukurtą simuliuoti pakrantines vandenyno sroves netoli vidinės Širazės ledo liežuvio bazės, šios simuliacijos atskleidė tebesitęsiančio gilaus, šilto vandens įtekėjimo tirpsmo poveikį.
Modeliai atskleidė šiltą vandenį, judantį per gilias vandenyno įdubas ir tirpdantį Širazės ledo liežuvio pagrindą. Šiltam vandeniui kylant aukštyn ir tolyn nuo bazės, jis susimaišo su ledyninio tirpsmo vandeniu.
Nors naujausiasis tyrimas rodo, kad tirpsmas vyksta ištisus metus, visgi, simuliacijos atskleidė, kad kuomet vasaros mėnesiais susilpnėja įprastai stiprūs rytiniai, pakrantiniai regiono vėjai, tuomet gilaus šilto vandens nutekėjimas padidėja ir tai paskatina tirpsmo spartą.
„Mes planuojame įtraukti šiuos ir ateities duomenis į savo kompiuterinius modelius, kas padės mums sukurti tikslesnes jūros lygio svyravimų ir klimato kaitos prognozes,“ – sakė Hirano.