ES per metus susidaro 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų, praneša Aplinkos ministerija (AM). Anot specialistų pateiktos statistikos, šiuo metu 22 proc. tekstilės atliekų po vartojimo surenkamos atskirai pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui – likusi dalis sudeginama arba šalinama sąvartynuose. Ieškodama problemos sprendimo, AM pradėjo viešinimo kampanijas, skatinančias rinktis daugkartinius gaminius ir daiktus naudoti pakartotinai. Viena jų netrukus palies kiekvieną – jau nuo kitų metų sausio 1 d. tekstilės gaminių rūšiavimas bus privalomas. Savo ruožtu Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) parengė efektyvaus perėjimo prie žiedinės ekonomikos priemonių paketą, kuris apima ir tekstilės pramonę.
Lietuvoje tekstilės surinkimo konteinerinė sistema pradėta diegti prieš keletą metų ir yra nuolat plečiama, pabrėžia AM. Statistika rodo, kad nuo 2020 m. atskirai surenkamos tekstilės atliekų kiekis ir jų pakartotinis panaudojimas padvigubėjo.
„Šiuo metu Lietuvoje tekstilės atliekas į žemesnės vertės gaminius ir medžiagas – šluostes, neaustines medžiagas ir pan. – perdirba vos kelios įmonės. Tekstilės gamybos atliekas panaudoja naujų gaminių kūrimui tik mokyklos, darželiai ar kūrybinės dirbtuvės, todėl tai sudaro tik nedidelę perdirbamų atliekų kiekį“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ komentuoja Atliekų politikos grupės vyr. specialistė Eglė Ginčienė.
Ji pabrėžia, kad nors tekstilės konteinerių tinklas Lietuvoje plečiamas, jis kol kas nepakankamas. Dėl šios priežasties nuo 2025 m. sausio 1 d. atskiras tekstilės atliekų surinkimas bus privalomas.
Siekiant sumažinti tekstilės atliekų kiekius ES skirs 10 mln. eurų
Siekiant užtikrinti sklandų žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą tekstilės sektoriuje, Lietuvos Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 metų plane numatyta įgyvendinti viešinimo kampanijas, skatinančias rinktis daugkartinius gaminius ir pakartotinai naudoti daiktus, populiarinančias atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, nurodo AM. Kartu numatoma plėsti trūkstamų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių skaičių, užtikrinant jų patogų prieinamumą pagal gyventojų tankumą, plėtoti buityje susidarančių tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą, finansuoti jos modernizavimą.
Mažinant tekstilės atliekų kiekius, skatinant jų perdirbimą priemonės tekstilės nuomos ir taisymo verslams, tekstilės perdirbimo technologijoms iš ES struktūrinių fondų iki 2029 m. numatyta skirti 10 mln. eurų.
Perdirbti įmanoma ne visus tekstilės gaminius
Viena įmonių, užsiimančių tekstilės nuoma ir perdirbanti didžiąją dalį nuomojamų gaminių, tikina jau ne vienerius metus dirbanti žiedinės ekonomikos principu. Tekstilės gaminių nuoma užsiimanti „Lindström“ yra įsipareigojusi iki 2030 m. perpus sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir iki 2050 m. pasiekti grynąjį nulį. Taip pat organizacija užsibrėžė iki 2025 m. perdirbti tekstilės atliekas 100 proc. ir pasiekti, kad 30 proc. perkamos tekstilės sudėtyje būtų perdirbtų arba biologinių pluoštų.
Kalbėdami apie tekstilės perdirbimą, įmonės atstovai teigia drabužių atveju šį tikslą vykdantys, tačiau vis dar ieško sprendimo perdirbti nebenaudojamus kilimėlius – jie sudaryti iš gumos ir poliesterio, o šių medžiagų atskyrimas, anot jų, yra sudėtingas procesas.
Specialistai pabrėžia, kad perėjus prie žiedinės ekonomikos svarbu užtikrinti ne tik kuo didesnį gaminių medžiagų perdirbimo procentą, bet ir optimizuoti kitus procesus.
„Vienkartinių ar trumpo naudojimo gaminių vartojimas dažnai yra perteklinis. Dėl šios priežasties optimizavome ir savo gaminių priežiūros procesus – nors vandenį, elektros energiją ir kitus išteklius taupome mes, prie gamtos išsaugojimo tokiu būdu prisideda ir klientai“, – pabrėžia jie.
Dalis vartotojų netausoja tekstilės gaminių
Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ pašnekovai akcentuoja susiduriantys su iššūkiu – anot jų, ne visi vartotojai tausoja tekstilės gaminius. Klientui įprastai tai reiškia didesnes išlaidas, įmonei – papildomą darbą atnaujinant tekstilę.
„Tiesa, yra tokių pramonės šakų, kuriose drabužiams neišvengiamai tenka didesnė apkrova. Dėl šios priežasties daliai klientų drabužių netausojimas yra netgi leidžiamas“, – pabrėžia jie.
Mažiau tausojami drabužiai yra taisomi – įmonės atstovai sako, kad taip sutaupoma apie 4 mln. tekstilės gaminių (36 proc. visų nuomojamų darbo drabužių).
Specialistų teigimu, vis dar nemažai verslo atstovų yra inertiški ir tekstilės gaminius linkę ne nuomotis, o pirkti. Tiesa, nuostatos keičiasi, bet tai vyksta lėtai. Anot „Lindström“, pokyčius labiausiai lemia į Lietuvą ateinanti tarptautinė patirtis ir griežtėjančios Europos Komisijos direktyvos dėl tvarumo bei skatinimas pereiti prie žiedinės ekonomikos.
ELTA primena, kad Lietuvos pastarojo meto tikslas yra pasiekti žiediškumo indeksą, kuris būtų ne mažesnis nei ES vidurkis (Lietuvos žiediškumo rodiklis 2021 m. „Eurostat“ duomenimis siekė 4 proc., ES vidurkis – 11,7 proc.). Siekiant tai įgyvdendinti šios savaitės pradžioje buvo pradėtas vykdyti projektas „Milijardas verslui”. Jo metu bus teikiamos paskolos projektams, kuriais siekiama investuoti į aplinkai draugiškas technologijas, žiediškumo didinimą, dekarbonizaciją, energijos vartojimo efektyvumą, mažaatliekių, pažangių, novatoriškų ir skaitmeninių technologijų diegimą, taip pat ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos pajėgumų plėtrą bei gynybos ir saugumo pramonę.
EIMIN taip pat pabrėžia kad žiedinės ekonomikos modelis apima esamų medžiagų ir produktų dalijimąsi, nuomą, pakartotinį naudojimą, taisymą, atnaujinimą ir perdirbimą, siekiant prailginti gaminių gyvavimo ciklą. Vis populiarėjantis daiktų nuomos verslas, anot EIMIN, taip pat yra vienas iš sudėtinių žiedinės ekonomikos elementų.
