Mažėja įmonių, netikinčių, kad aukštą kvalifikaciją turintys darbuotojai yra vertingiausias bendrovės turtas. Tai ypač akivaizdu į inovacijas linkusiose įmonėse, kuriose ne kas kitas, o darbuotojai sėkmingai įsisavina informaciją bei sugeba ją pritaikyti, kurdami naujas technologijas ar tobulindami verslo procesus. Tačiau net ir neabejojant žmogiškųjų išteklių svarba atrasti bei išlaikyti gerus, kvalifikuotus darbuotojus gali būti nelengva. Ši problema itin dažnai iškyla Lietuvos regionų įmonėms.
Panevėžys – ne išimtis. Čia vis dažniau pastebimos į verslo plėtrą investuojančios inovatyvios Skandinavijos bei kitų Europos regionų bendrovės. Nors tokia tendencija itin naudinga aplinkiniams gyventojams bei paslaugų kūrėjams, tai kelia nerimą vietos verslui – kova dėl kompetentingos ir kvalifikuotos darbo jėgos tik didėja.
Teoriniai šių problemų sprendimai nesunkiai įsivaizduojami. Pavyzdžiui, jei jaunuoliai aktyviau rinktųsi vietos aukštąsias bei profesines mokyklas, svarstytų karjeros galimybes gimtajame regione, pasisėmę patirties ir žinių didžiuosiuose miestuose bei svetur grįžtų jų pritaikyti Panevėžio regiono įmonėse.
Tokią viziją puoselėja ir naujoji Panevėžio plėtros agentūra, ketinanti didinti regiono patrauklumą, kurdama verslumą skatinančias priemones bei ekosistemą, skatindama jaunuolius rinktis technologinius mokslus Panevėžyje, stiprindama bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo institucijų. Norint pasiekti geresnių rezultatų domimasi, kaip panašios iniciatyvos įgyvendinamos svetur.
Tad Panevėžio miesto savivaldybės, Profesinio rengimo centro, Lietuvos inovacijų centro (LIC) atstovai lankėsi Suomijos Ostrobothnios ir Päijät-Häme regionuose. Čia turėjo galimybę ne tik susitikti, bet ir inicijuoti bendrus projektus su verslo, aukštųjų ir profesinių mokyklų atstovais, regionų vystymo agentūrų specialistais.
„Suomija turi ilgametės patirties integruojant verslo ir pramonės poreikius į švietimo sistemą. Mokyklos, profesinio rengimo centrai, kolegijos ir universitetai – visos institucijos dirba vedamos vieno tikslo – ruošti ir ugdyti ateities rinkos poreikius atitinkančius, verslius ir smalsius specialistus. „Beamex“, „Kemppi“ ir „Oilon“ kompanijos demonstruoja, kaip aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės bendradarbiauja su švietimo įstaigomis bei vietos institucijomis, kuria tvarią bei abipuse nauda grįstą „Pramonės 4.0“ ekosistemą. Šie pavyzdžiai itin aktualūs Panevėžiui, siekiančiam stiprinti regiono potencialą ir konkurencingumą tarptautiniu mastu“, – sako susitikime Suomijoje dalyvavęs Savivaldybės Miesto plėtros skyriaus projektų vadovas Vytautas Kalinauskas.