Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro Ramygalos socialinės globos namai veikia jau 17 metų. Šiuo metu juose gyvena šešiolika senolių. Ramygalos socialinės globos namai teikia pačias įvairiausias paslaugas, globotiniams organizuoja veiklas.
Gyvuoja jau 17 metų
Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro Ramygalos socialinės globos namų padalinio vadovė Rita Kaupienė paaiškino, kad norint patekti į globos namus, užtenka pateikti prašymą Panevėžio rajono savivaldybei.
„Ramygalos socialinės globos namų veikla sklandžiai vyksta jau septyniolika metų. Įsikūrėme 2006-aisiais, nusprendę, kad tokie namai Panevėžio rajono seneliams reikalingi. Panevėžio rajono savivaldybei įteikėme prašymą, jog norime teikti paslaugą ir prisiimti globoti eilėje laukiančius senelius. Tačiau priėmimo procesas kartais trunka ilgesnį laiką. Visų pirma – atsižvelgiama į senelių sveikatą ir šeimos padėtį: jei vaikų neturi, nebegali savarankiškai atlikti namų ūkio darbų – tikimybė patekti į globos namus tampa didesnė. Šiuo metu globą turi šešiolika senelių, kurie čia gyvena jau daugiau nei dešimt metų“, – naujienų portaluoi JP pasakojo Ramygalos socialinės globos namų vadovė.
Visko čia užtenka
Daugelis senelių nebesugeba be aplinkinių pagalbos savarankiškai atlikti namų ūkio darbų ir pasirenka gyvenimą globos namuose.
Pasak R. Kaupienės, pasitaiko, kad vaikai palieka savo tėvus globos namuose ir nebeaplanko bei retai atveža būtinų dalykų.
„Labai apmaudu, kai savo tėvus vaikai, atvežę į socialinės globos namus, pamiršta ir jų nebelanko. Psichologinio palaikymo iš senelių atžalų labai retai sulaukiame. Tačiau dauguma vaikų atvyksta, lanko savo tėvus, domisi jų sveikatos būkle, atveža būtiniausių dalykų. Kita vertus, seneliams visko čia užtenka: turime visą parą dirbančią seselę, masažuotoją, kineziterapeutą. Šalia yra miestelio ambulatorija, šeimos gydytoja, odontologas ir užimtumo specialistė, kuri įtraukia senelius į organizuojamas veiklas, ekskursijas. Švenčiame ir vardadienius, ir gimtadienius“, – kalbėjo Ramygalos socialinės globos namų vadovė.
Ruošėsi Velykoms
Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro Ramygalos socialinės globos namuose neseniai dirbti pradėjo užimtumo specialistė Renata Petravičienė, kuri seneliams siūlo įvairias veiklas, kad praskaidrintų jų gyvenimą ir kasdienybę.
Pasak R. Petravičienės, seneliai niekada neatsisako dalyvauti organizuojamose veiklose, drauge vykti į ekskursijas. Paskutinė globos namų gyventojų bendra šventė buvo šv. Velykos.
„Globos namuose dirbu nuo šių metų sausio. Džiaugiuosi, kad jau daug esame drauge su seneliais padarę. Smagu matyti juos laimingus ir savimi pasitikinčius. Visai nesvarbu, kokios būsenos bebūtų – visiems veiklos organizuojamos pagal jų galimybes ir sugebėjimus. Dažnai su seneliais aptariame, ką darysime, kaip švęsime, ir tik tada orientuojamės į laikotarpį, į artimiausias šventes, kurias galime kartu organizuoti. Paskutinė bendra šventė buvo šv. Velykos. Ramygalos socialinių globos namų gyventojai margino kiaušinius, gamino paukščius, kūrė velykinius atvirukus. Globotiniai – mūsų atradimas, juose atrandame vis kažką neįprasto, netikėto“, – sako R. Petravičienė.
Globos namai – išsigelbėjimas
Ramygalos socialinės globos namuose gyvenantis Meilutis džiaugiasi galimybe gyventi šiuose namuose ir neįsivaizduoja, kur dar galėtų sulaukti tokios priežiūros.
„Šiuose globos namuose gyvenu jau dešimt metų. Mane prižiūri pačios geriausios slaugės. Esu aklas ir be kojos, sergu glaukoma. Ši liga reikalauja ypatingos priežiūros. Namų sąlygomis negalėčiau gyventi. Esu dėkingas personalo žmonėms, kurie atsižvelgia į mano ligą ir norus. Esu viskuo patenkintas“, – kalbėjo Meilutis.
Socialinės įstaigos gyventojui Meilučiui antrino prieš aštuonerius metus iš Miežiškių atvykusi Alfonsa, kuri, kaip pati sako, be globos namų neišgyventų.
„Kol dar turėjau jėgų ir negalvojau apie globos namus, dirbau ligoninėje, vežiojau paštą ir savo gyvenimą paaukojau bažnyčiai. Viskas su laiku pasikeitė. Gyvendama čia susipažinau su nuostabiomis moterimis, su kuriomis džiaugiamės kiekviena akimirka, kalbamės apie vaikystę, dalinamės šilčiausiais prisiminimais“, – pasakojo Alfonsa ir sakė buvusi visiems reikalinga, tiktai neištekėjo.
