Ramygaloje paskutinį vasaros ketvirtadienį pačiame miesto centre trumpam duris atvėrė improvizuota „Muzikos kavinė“. Čia vaikai ir jų padėjėjai sukosi lyg bitutės, o prie kavinės atidarymo prisidėjo būrys ramygaliečių.
Nauja patirtis
Auksarankis Virginijus sukonstravo sceną, lentas padovanojo Renata ir Rokas. Palanges ir staliukus papuošė Aistės Jagminienės paskolinti viržiai, akį džiugino ir Nijolės Stankevičienės kabantys sodai. Prieš pat atsidarant sienas kavinėje nudažė Deividas ir Laura, o lentynas – Stanislava.
Aplinką taip pat puošė vaikų pagaminti darbeliai, piešiniai bei fotoaparatu užfiksuotos vasaros akimirkos. Visokių kitokių daiktų sutempė Loreta, Stanislava, paukštukus iš vakaro nuspalvino Adelė.
Kavinė atidaryta. Lankytojų pilna salė. Vieni vaikai virtuvėje kepa picą, kruasanus, sausainius, vaflius ir kitus gardumynus. Kas pilsto sultis, girą, vandenį, verda kavą ar arbatą, kiti prekiauja savo atsineštais saldėsiais, normuoja želę ir ledus. Būrys barmenų aptarnauja lankytojus. Ir visai ne juokas, nes aptarnauti mamą ir močiutę didžiulė atsakomybė.
Tądien muzikinės kavinės lankytojus džiugino Virginijaus Kazlausko improvizacijų garsai, skambėjo ir Giletos bei kitų vaikų atliekami kūriniai. Kavinėje šurmulys, bet čia šilta, jauku ir gražu.
Po dviejų intensyvių darbo valandų kavinė užsidaro, o vaikai sėda mokytis ekonomikos. Suskaičiuoja uždarbį, aiškinasi, kiek ir kodėl turi mokėti mokesčius valstybei, išsidalija likusius pinigus ir kiekvienas džiaugiasi buvusiomis emocijos bei uždirbtais pinigais.
Įkvepianti idėja
Būtent taip Ramygalos kultūros centras užbaigė vaikų vasaros užimtumo projektą „Keisk“.
„Kavinės atidarymas buvo mūsų vaikų vasaros stovyklos uždarymas. Vykdėme daug įvairių veiklų: kartu sėmėmės naujų dalykų, mokėmės, keliavome, pažinome Panevėžio kraštą ir taip vaikams sudarėme terpę tobulėti. O kad turėjome improvizuotą kavinės atidarymą, prisidėjo labai daug žmonių, kuriems nuoširdžiai dėkoju“, – kalbėjo Ramygalos kultūros centro vadovė Loreta Kubiliūnienė.
Socialiniame tinkle paskelbus žinią ir nuotraukas apie improvizuotą kavinės atidarymą, pasipylė daug gražių komentarų, žmonės klausia, kada, kokiomis valandomis galima atvažiuoti ir paragauti vaikų gaminių, tačiau L. Kubiliūnienė šypsosi: „Kavinės plėtimuisi nebeliko pinigų.“
Prikėlė naujam gyvenimui
Anot centro vadovės, kavinė buvo įsikūrusi pačiame miesto centre. Ilgą laiką šias patalpas nuomojosi knygynas. Prieš tai buvo gyvenamieji būstai, o dar anksčiau – žydų krautuvėlės. Yra išlikusios net 1934 metų šio pastato nuotraukos.
„Mano žiniomis, užsidarius knygynui šias patalpas Panevėžio rajono savivaldybė planavo parduoti, bet Ramygalos kultūros centras paprašė patalpas perleisti ir dabar jas naudojame pagal panaudos sutartį. Gavome labai apleistas ir nugyventas patalpas. Savo jėgomis įvedėme nuotekas, sutvarkėme elektros instaliaciją, perdengėme kiaurą stogą. Čia dar daug ko reikia, bet truputį susitvarkysime, nes tai – jauki kamerinė erdvė. Čia organizuojame įvairias šventes, pristatome parodas, vedame edukacijas, sutikome ir Kalėdų Senelį. Tad kameriniams renginiams tai iš tiesų puiki erdvė“, – džiaugėsi L. Kubiliūnienė.
Bus daugiau renginių
Pasak L. Kubiliūninės, šiuo metu Ramygaloje esanti tik viena kavinė, bet ir tai ji dirba tik pagal užsakymus. Vyresnieji ramygaliečiai, apsilankę vaikų laikinoje kavinėje, svarstė, kad iš tiesų būtų puiku mieste turėti tokią ar panašią kavinukę jaukiems susitikimams.
„Mintys turėti kavinukę sklinda, yra prašančių patalpas paskolinti įvairiems susitikimams. Parodas bei edukacijas ir toliau čia vesime, gal ir kavinukę ar kokią parduotuvėlę laikas nuo laiko atidarysime. Pavyzdžiui, prieš kiekvienas Kalėdas turime tradicinį saldaturgį, tai galvojame prieš didžiąsias metu šventes būtent čia padaryti miestiečiams atvirą saldaturgį, kad vietiniai žmonės galėtų parduoti ir pirkti kas meduolius, kas savo medų, arbatą ir kitus gaminius. Tai būtų lyg maža parduotuvėlė, kuri dirbtų tik vieną dieną, o prekiautojai galėtų papasakoti, kaip tam tikrus gaminius gamino, dalintis receptais, patarimais“, – mintimis dalijosi Loreta.
