Vis daugiau žiniasklaidos priemonių savo veiklą perkelia iš tradicinių platinimo būdų į skaitmeninius, elektronius. Ar tai teisinga regiono gyventojų atžvilgiu, kokios galimos perspektyvos? Netiesioginei diskusijai subūrėme kelis „Tėvynės“ laikraščiui draugiškus visuomenės veikėjus.
Malonūs ritualai visuomenei
„Man savaitgalio vėlyvieji pusryčiai prasideda nuo stiprios juodos kavos ir popierinio laikraščio kvapo, kai skaitau neskubėdama, pasimėgaudama… Manau, kad regioninė spauda, tai rajono sėkmės istorijos dalis, nes kokybiškas vietos aktualijas pateikiantis regioninis laikraštis, net ir dabartinėje skubančioje, greitai internetinių portalų antraščių jūras vartojančioje visuomenėje, yra tikra vertybė. Jis, kaip gera knyga, teatras ar paroda, rodo mūsų visų – skaitytojų – intelektualumą. Tai reiškia, ir mūsų krašto perspektyvumą. Manau, ne savivaldų vertinimo indeksai, o vietinis laikraštis labiau parodo, koks realiai aktyvus kraštas ir jo žmonės“, – sako Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė Modesta Petrauskaitė.
Mergina sutinka, kad spauda turi ieškoti kitų funkcijų ar formų norėdama išlikti konkurencinga. Anot jos, kaip bebūtų, tai unikalus ir bene vienintelis šaltinis tikroms vietinėms aktualijoms gauti.
„Net neabejoju, jog tokia spauda, kuri ne apie nusikaltimus, drabstymąsi purvais, mėginimą vienas kitą sumenkinti, o paremta dalykiška kritika, kuri skatina diskusijas, stiprina regioną. Pozityviomis naujienomis, kultūriniais aspektais, kaimo šviesulių įžvalgomis stiprinamas bendruomenių bendradarbiavimas, noras pasidalinti nuveiktais darbais, skatina ir kitus nesėdėti rankų sudėjus, kurti savo kraštui. Tai labai stiprios pozicijos ir vertybės, padedančios burtis vietinei bendruomenei ir pateikiančios vietines naujienas aptarimui“, – priduria pašnekovė.
Koja kojon su tendencijomis
Poreikius diktuoja rinka, tad kol bus suinteresuotų žmonių skaityti naujienas popieriuje – laikraščiai nenustos ėję. Tokią mintį pateikia Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas. Jis pastebi, kad rajonuose gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, kuriems popierinis variantas yra malonesnis.
„Bet gal vertėtų pagalvoti ir apie naujus viešinimo būdus. Viskas juda į priekį, atsinaujina, žiniasklaida taip pat neturėtų atsilikti“, – sako jis.
Nors daug kalbama apie vietos naujienas, reikėtų neužmiršti pagrindinių šalies naujienų, pasaulio aktualijų, kad žmogus galėtų tendencingai jas sekti ir susieti su kasdienybėje vykstančiais pokyčiais.
„Regione norisi pozityvo. Ir ne tik prieš šventes. Visuomenė turėtų augti ir ugdyti domėjimąsi labiau pozityviais dalykais, puoselėti žmonių tarpusavio supratimą. Blogis gimdo blogį, o gėris – atvirkščiai. Regioninis laikraštis galėtų būti šios idėjos vėliavnešiu“, – idėją siūlo S. Gailiūnas.
„Mokykla prenumeruoja laikraščius, tad žinios mus pasiekia kiekvieną pirmadienio rytą atradus laisvesnę minutę praskleisti naujienų puslapius. Labai džiugu, kad regiono laikraštyje „Tėvynė“ vietos atranda informacija apie bendruomenes, kultūrines bei socialines iniciatyvas, mokyklų džiaugsmus bei rūpesčius. Viena ko pasigendu – daugiau informacijos apie sportą. Esu asmeniškai suinteresuotas šia informacija. Būtų malonu pasidžiaugti lietuvių sportiniais pasiekimais, mūsų krašto žmonių pasiektais fiziniais rezultatais, – pageidauja Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos direktorius Vaidas Pocius. – Kai viskas telpa viename laikraščio puslapyje – labai patogu, nereikia švaistyti laiko ieškant informacijos, blaškantis internete. Susitaupo laikas.“