„Rail Baltica“ projekto kapitalo išlaidos iki 2030 m. sieks apie 23,8 mlrd. eurų, rodo bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ pristatyta preliminari kaštų ir naudos analizė. Tuo metu panaši analizė 2017 m. parodė 5,8 mlrd. eurų poreikį.
Anot įmonės „RB Rail“ vadovo ir valdybos pirmininko Marko Kivilos tokį drastišką, daugiau nei 4 kartų projekto kainos išaugimą nulėmė skirtumai tarp pirminio ir galutinio dizaino, nauji duomenys bei aukštos infliacijos pasekmės. Pasak jo, jeigu visa informacija būtų buvusi žinoma 2017 m., dabartinis projekto kainos išaugimas neatrodytų toks drastiškas.
„Turėtume prisiminti, kad praeiti skaičiavimai buvo daromi 2017 m. Tai vien tik infliacijos poveikis šiuo laikotarpiu prideda 40 proc. Taip pat 2017 m. daug duomenų dar nebuvo žinoma, tad ir tuometinis dizainas buvo supaprastintas ir turėjome tik brėžinius“, – pirmadienį, pristatant preliminarius atnaujintos „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analizės rezultatus Rygoje teigė M. Kivila.
„Nuo tada mes perėjome į realaus dizaino kūrimo fazę ir jau esame jos uždaryme. Nuo tada atsirado naujų duomenų, kurie leido iš naujo vertinti projektą pagal galutinį, detalų dizainą“, – tikino jis.
Pasak „RB Rail“ vadovo, prie didesnių numatomų kaštų prisidėjo ir išaugę projekto mąstai. Kaip rodo kaštų ir naudos analizė, projekto kainą 31 proc. padidino mąsto pokyčiai, į kuriuos įeina geresnis regionų susisiekimas.
„Taip pat prisideda faktas, kad nuo 2017 m. iki dabar išaugo projekto mąstai, pavyzdžiui atsirado daugiau stočių, kurios projektui atneš naudos. Ir čia reikia pabrėžti, kad ir mūsų CBA (išlaidų ir naudos analizė – ELTA) parodo, kad regioninės stotys padidins keleivių kiekį ir projekto naudą“, – komentavo jis.
Visgi net ir išaugus kainoms jis nemano, kad Baltijos šalys šiuo projektu „užsibrėžė per daug“.
„Žvelgiant į informaciją, kurią turėjome 2017 m., tai sakyčiau, kad ėmėmės visų prevencijos priemonių, bet negalėjome numatyti infliacijos. Kai kalbame apie mąsto išaugimus, tokius kaip daugiau stočių regionuose, tai yra tiesiog bandymas sukurti daugiau naudos iš projekto ir ypatingai jo kainos nepaveikė“, – tikino jis.
M. Kivila teigė, kad lėšų projektui bus ieškoma toliau naudojantis Europos Sąjungos (ES) parama, galimai bandant gauti pinigus skirtus karinį mobilumą didinantiems projektams ir pan. Taip pat, anot jo, bus bandoma didinti valstybių skiriamą lėšų dalį, skolinamasi iš šalių bei pasitelkiamas privatus finansavimas.
„Taip, lėšų klausimas yra svarbus šiam projektui, ypač kai finansavimo iš Europos Sąjungos biudžeto periodas greitai baigsis. Kol kas mes turime 2,7 mlrd. eurų finansavimą šiam projektui. Tikimės padidinti dar 2 mlrd. per šiuos metus“, – paminėjo jis.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
