Jeigu vaikų vakcinacija nuo COVID-19 būtų efektyvi, į ligoninę nepatektų, ko gero, nė vienas vaikas, mano Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas. Kaip ir pandemijos pradžioje, taip ir dabar į ligoninę patenka nedidelė dalis vaikų, o dažniausiai tai yra vaikai, pasižymintys nutukimu, sergantis diabetu ar lėtinėmis ligomis.
Lietuvoje nuo praėjusio ketvirtadienio COVID-19 vakcina pradėti skiepyti 5-11 metų vaikai. Statistikos departamento duomenimis, per mažiau kaip savaitę jų vakcinuota kiek daugiau nei 1 proc., palyginimui, Portugalijoje vos per keletą dienų paskiepyti 9 proc. 9-11 metų vaikų. Matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius, komentuodamas Lietuvos vakcinacijos rodiklius, naujienų portalui LRT.lt sakė: „Skaičiai juokingi. Kad vakcinacija ką tik prasidėjo – tai nėra pasiteisinimas“.
Profesorius R. Kėvalas aiškina tai tuo, jog COVID-19 negąsdina daugumos tėvų, bent jau ne labiau negu skiepas.
„Analogija yra su meningokoko skiepais, kuomet sergamumas yra nedidelis, suserga tikrai nedaug, bet mirtingumas – labai didelis. Ir visi bijo, kad vaikas, neduok, Dieve, susirgs ir gali būti labai bloga išeitis. Ta baimė varo į skiepų kabinetus“, – LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.
Nuo rugsėjo vaikų sergamumas COVID-19 šalyje tik auga – tai LRT TELEVIZIJOS laidai „Forumas“ patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. Jos teigimu, šiais metais trečdalį visų sergančiųjų COVID-19 sudaro vaikai, kai pernai šis skaičius nesiekė nė 7 proc.
Kaip taisyklė, į ligonines patenkantys vaikai, R. Kėvalo teigimu, yra neskiepyti.
„Kadangi vaikų vakcinacija tik prasideda, tokių duomenų, kiek paskiepytų patenka į ligoninę, niekas neturi, bet aš manau, kad nepatektų, ko gero, nė vienas paskiepytas“, – sakė profesorius.
„Kartais būna, kad į ligoninę patekus mažam vaikui šiek tiek abejoji, ar paleisti namo, ar į ligoninę guldyti. Bet kadangi yra mažas žmogutis, visi bijo, nes jo liga būna sunkiai prognozuojama. Bet patekusiųjų į ligoninę skaičiai yra tikri ir rodo, kad tai ne išsigalvojimas, tokiais atvejais žmogus serga tikrai sunkiai. (…) Neabejotinai (dažniausiai) tai yra vaikai iš rizikos grupių. Pavyzdžiui, pas mus reanimacijoje didelė dalis buvo nutukusių vaikų. Nutukimas, diabetas, lėtinės plaučių ar širdies ligos. Dėl to mes, Lietuvos pediatrų draugija, ir priėmėme rekomendaciją visų pirma skatinti skiepytis vaikus iš rizikos grupių“, – sakė R. Kėvalas.
Gera žinia tai, jog pirmieji tyrimai rodo, kad sergantys omikron atmaina rečiau patiria sunkią ligos eigą, lyginant su delta atmaina. Tiesa, pirmoji yra užkratesnė, tad spartesnis jos plitimas kelia rizikas ligoninių užimtumui.
„Mums svarbiausia, ar ligos eiga bus agresyvesnė, sunkesnė, ar ne. Tai nauja atmaina, bet preliminarūs rezultatai nerodo, kad ji būtų ypatingai agresyvi, kad šia prasme labai skirtųsi nuo deltos. Jeigu taip, tuomet galime prognozuoti, kad ligoninės, ypač vaikų atžvilgiu, neturėtų būti perpildytos, kadangi jie ir toliau turėtų sirgti nesunkiai ir į ligonines patektų nedidelis kiekis vaikų“, – komentavo R. Kėvalas.
Laidai „Sveikata“ Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis sake, jog ankstyvieji duomenys rodo ir tai, kad jauniausių vaikų amžiaus grupėje retesnės šalutinės reakcijos į skiepą.
„Skiepijimai pradėti tikrai palyginti neseniai, nors Šiaurės Amerikoje, JAV, pranešimuose teigiama, kad pirma doze paskiepyta jau daugiau kaip 5 mln. vaikų, dviem dozėmis – 3 mln. vaikų. Tai yra pakankamai didelė populiacija, iš kurios galima spręsti, pirmiausia, apie vakcinos saugumą. Iš Šiaurės Amerikos gaunami duomenys rodo, kad vakcinos toleravimas jauniausių vaikų amžiaus grupėje yra žymiai geresnis negu suaugusiųjų ar paauglių“, – kalbėjo V. Usonis.
