Prezidentūra tikisi, kad kritiškų vertinimų iš parlamento opozicijos gretų sulaukęs Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vizitas į Taivaną prisidės prie dvišalių ekonominių ryšių vystymo ir pritrauks naujų investicijų į Lietuvą.
„Prezidentas tikisi, kad Seimo Pirmininkės planuojamas vizitas į Taivaną padės plėtoti ekonominius ryšius tarp Lietuvos ir Taivano ir ilgainiui Lietuvoje turėsime daugiau taivanietiškų investicijų, kurių galimybės buvo aptariamos 2021 m. taivaniečiams kuriant savo atstovybę Vilniuje“, – nurodoma komentare, kurį Eltai raštu perdavė Prezidento komunikacijos grupė.
Trečiadienį Seimo valdyba patvirtino parlamento pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen vizitą į Taivaną ir Japoniją spalio 21-29 dienomis.
Apie tai, kad yra svarstomi ketinimai apsilankyti Taivane, V. Čmilytė-Nielsen yra užsiminusi ir anksčiau – po pernai liepą šalyje vykusio Taivano parlamento vadovo You Si-Kuno oficialaus vizito.
Tuomet prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė teigė, kad vykstant į Taipėjų reikėtų įvertinti saugumo klausimus ir „pagalvoti, kiek tai atlieps Lietuvos interesus“.
V. Čmilytė-Nielsen į Taivaną vyks kartu su keturiolikos Lietuvos įmonių ir keturių verslo asociacijų atstovais. Verslo misijos tikslas – bendradarbiavimo galimybių plėtra informacinių technologijų ir inovacijų srityse. Verslo misijoje taip pat dalyvaus finansų viceministrė, Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros vadovas, Inovacijų agentūros ir Lietuvos verslo konfederacijos atstovai.
Taivane numatoma pasirašyti du – sveikatos srities ir dvigubo apmokestinimo išvengimo – susitarimo memorandumus. Antrasis, pasak parlamento vadovės, sukurs sąlygas didesnėms Taivano investicijoms Lietuvoje.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
