Neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog stovime lemtingame istorijos taške ir ragina Bendrijos narius didinti gynybos finansavimą, ypatingą dėmesį skiriant Europos Sąjungos (ES) rytinio pasienio valstybėms.
„Neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje pabrėžiau, kad nebeturime laiko delsti. Stovime lemtingame istorijos taške, kuris reikalauja ne tik žodžių, bet ir ryžtingų veiksmų. Europa privalo stiprinti savo gynybą ir reikšmingai didinti paramą Ukrainai“, – savo paskyroje „Facebook“ ketvirtadienio vakarą pasidalino šalies vadovas.
„Pabrėžiau, kad privalome ženkliai didinti ES gynybos finansavimą. Raginau nustatyti naują ES valstybių narių tikslą – bent 3 proc. BVP gynybai. Akcentavau, kad ypatingas dėmesys ir finansavimas turi būti skiriamas ES rytinio pasienio valstybėms, kurios saugo išorinę ES sieną“, – teigė jis.
Specialiame EVT posėdyje Bendrijos vadovai diskutuoja apie žemyno saugumą ir išlaidų krašto apsaugai didinimą. EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) prieš kelias dienas pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą Ukrainai.
G. Nausėda sako, jog EK iniciatyva atlaisvinti griežtas nacionalinių biudžetų taisykles bei papildomai skolintis siekiant didinti gynybos išlaidas Europoje, leistų lengviau planuoti krašto apsaugai būtinus finansus ir Lietuvai.
„Tai yra geriau nei nieko. Dėl to manau, kad iniciatyva yra labai savalaikė. Ji leis mums lengviau planuoti savo finansus šalyje“, – Briuselyje LRT sakė G. Nausėda.
Pagal šį siūlymą, ES sustabdytų griežtų biudžeto taisyklių taikymą ir leistų valstybėms narėms ženkliai padidinti savo išlaidas gynybai, be to, sukurti priemonę, pagal kurią ES narėms būtų suteikta 150 mlrd. eurų paskolų investicijoms į gynybą.
„Turime šį sprendimą ir manau, kad juo tikrai pasinaudosime. (…) Būtų labai svarbu, kad niekas jo neužblokuotų“, – teigė prezidentas.
G. Nausėdos teigimu, lankstesnės skolinimosi sąlygos leistų Lietuvai skolintomis lėšomis gynybą stiprinti trumpuoju laikotarpiu, kol dar nepriimti ilgalaikiai krašto apsaugos finansavimo pasiūlymai: „Pradžioje galime pradėti labiau nuo skolintų išteklių ir vėliau eiti prie pajamų, kurias generuosime iš ekonomikos augimo.“
„Ypatingai šiame etape turime naudotis labiau skolintais ištekliais, kad vėliau, įgyvendinus pasiūlymus (…) dėl indėlių įveiklinimo, pensijų fondų aktyvų panaudojimo šalies viduje, jie jau galėtų duoti tam tikrą ekonominį efektą vėliau“, – kalbėjo jis.
Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Po to, kai priėmėme šį sprendimą (…) mano pirmoji mintis buvo, ar mums suteiks tam tikras lanksčias galimybes Europos Sąjunga, nes gali būti taip, kad tą 3 proc. deficito reikalavimą pažeisime“, – teigė šalies vadovas.
Bendrijos lyderiai ketvirtadienį taip pat sprendžia dėl papildomų 20 mlrd. eurų paramos paketo Ukrainai. Kaip žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda, panašu, kad Slovakija pritars šiam paketui, o tai reikštų, kad vienintele prieštaraujančia šalimi paramai Kyjivui liktų Vengrija.
