Praėjusią savaitę perpus mažesnė vėjo generacija lėmė didesnes elektros kainas Baltijos šalyse. Dėl kuklesnės vietos generacijos augo elektros importo kiekiai, o savaitinė šiluminių elektrinių gamyba buvo didžiausia per pastaruosius metus, skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ .
Sausio 20–26 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 45 proc. nuo 77 Eur / MWh iki 111 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje vėjo jėgainių gamyba sumažėjo perpus ir siekė vos 52 GWh. Palyginti, iki šiol sausis buvo gana vėjuotas ir kiekvieną šių metų savaitę vėjo generacija siekdavo bent 100 GWh. Sumažėjus vėjui, praėjusią savaitę daugiau nei penktadaliu augo šiluminių jėgainių gamyba, ji pasiekė didžiausią lygį nuo 2024 m. pradžios – 71 GWh. Pažymėtina, kad prie to prisidėjo ir ketvirtadienį vykęs Elektrėnų komplekso 8 bloko testas. Taip pat daugiau elektros importuota iš Latvijos ir Lenkijos. Ir nors Baltijos šalyse savaitės elektros kaina buvo didžiausia šiemet, toks kainų lygis yra įprastas sausio mėnesiui“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 262 GWh iki 265 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 59 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 156 GWh elektros energijos, tai yra 21 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 197 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės. Jų gamyba augo 23 proc. nuo 58 GWh iki 71 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo per pusę nuo 104 GWh iki 52 GWh. Hidroelektrinių generacija sumažėjo 10 proc. nuo 18 GWh iki 16 GWh. Kitos elektrinės pagamino 18 GWh. Praėjusią savaitę šiluminės elektrinės gamino 45 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo jėgainės generavo 33 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 12 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 45 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 21 proc. nuo 116 GWh iki 140 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 61 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 27 proc., o likę 12 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 42 proc. nuo 22 GWh iki 13 GWh. 76 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 24 proc. į Švediją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 0 proc. Lenkijos kryptimi ir 22 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos kryptimi ir 77 proc. Lietuvos kryptimi.
