Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ skaičiavimais, dėl atpigusio biokuro šiemet vidutinė šildymo kaina Lietuvoje sumažėjo 16 proc. Biržos duomenimis, praėjusio šildymo sezonu metu ji kainavo 86,83 eurų už megavatvalandę (MWh), kai 2023–2024 metų sezone kaina nukrito iki 72,83 eurų už MWh. Kaip skaičiuojama, šiluma turėtų būti pigesnė ir būsimame šildymo sezone.
„Bendra tendencija yra tokia, kad biomasės kainos kritimas gyventojams palengvino žiemą“, – ketvirtadienį apžvelgdamas šildymo kainų pokyčius rinkoje kalbėjo „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Jo teigimu, praėjusiais metais ruošdamiesi šildymo sezonui biokuro pardavėjai buvo nusiteikę optimistiškai, tad paruošė didelį biomasės žaliavos kiekį. Tai, pasak V. Jonučio, stabilizavo visą biokuro rinką.
„Pasimatė, kad paruoštas biokuro kiekis yra per didelis, prasidėjo didelis kainų mažėjimas. Prie to prisidėjo ir baldų pramonė, kuriai sulėtėjus, biokuro rinkos dalyviams nereikėjo konkuruoti dėl žaliavos didinant jos kainas“, – sakė V. Jonutis.
Jo teigimu, šildymas Lietuvoje pigo, 40 proc. šiemet sumažėjus biokuro kainoms. „Baltpool“ duomenimis, neseniai pasibaigusio šildymo sezonu metu vidutinė biokuro kaina siekė 23,58 eurų už MWh, kai 2022–2023 metų šildymo sezone buvo pakilusi iki 38,9 eurų už MWh. Pasak V. Jonučio, šiemet ilgalaikiai sandoriai šilumos biržoje turėtų formuojami už maždaug tokią pačią kainą, 23,58 eurų už MWh.
„Šilumos kainos praėjusį šildymo sezoną grįžo į prieškarinį lygį. (…) Geras pavyzdys, kaip rinka sugeba atsistatyti po patirto pasiūlos šoko, kai dėl ES sankcijų sustojo biokuro importas iš Trečiųjų šalių“, – teigia „Baltpool“.
Tiesa, biokuro kainų kritimo tendencijos, anot „Baltpool“, nuo 2022 metų pastebimos visose Baltijos šalyse. Biržos duomenimis, Latvijoje jos sumažėjo 31 proc. ir dėl to šildymas atpigo 30 proc., kai Estijoje biokuro kaina tapo 26 proc. mažesnė, o šildymo tarifas sumažėjo 9 proc.
„Tam įtakos turi nemažai ir kuro struktūra, praėjusiais metais ypač turėjo įtakos dujų kainos įsigijimas, kuris skirtingose valstybėse turi savo įtaką. Ir manyti, kad vien tik biokuras lėmė sumažėjusias šildymo kainas praėjusiais metais, nereikėtų. Bet šiais metais jau (biokuro ir dujų kainų – ELTA) įtaka buvo mažesnė, dujų rinka buvo kur kas stabilesnė, biokuro rinka taip pat buvo ramesnė. (…) Todėl Latvijoje ir Estijoje šilumos kainos yra labai panašios, Lietuvoje yra mažesnės“, – sakė V. Jonutis.
Esant normalioms rinkos sąlygoms, labiausiai biokuro kainą, anot V. Jonučio, nulemia malkinės medienos kaina. „Baltpool“ skaičiavimais, ji visose trijose Baltijos šalyse praėjusį šildymo sezoną tolygiai mažėjo.
„Malkinė mediena įprastai yra tas brangiausias žaliavos asortimentas, kuris dalyvauja biokuro rinkoje. Jis formuoja tą paskutinės megavatvalandės kainą. (…) Biokuro kainos kritimas yra greitesnis negu malkinės medienos. Tai greičiausiai yra susiję su tuo, kad valstybiniai miškai visose Baltijos valstybėse turi ilgalaikius sandorių ir juos biokuro gamintojai privalo vykdyti. Dėl to einant iš brangesnių metų į pigesnius užsitęsia tas periodas, kai biokuro kaina, atrodo, jau krenta, o malkinės medienos kaina laikosi gana aukštai“, – aiškino „Baltpool“ atstovas.
Anot jo, malkinė mediena pigiausia yra Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje ji kiek brangesnė.
„Baltpool“ yra tarptautinė biokuro birža, Lietuvoje organizuojanti medienos bei šilumos aukcionus, vykdanti VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje) lėšų administravimą. „Baltpool“ priklauso valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „EPSO-G“. Biokuro biržą prižiūri ir reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).
