Nuolat augančios elektros kainos didina ne tik Lietuvos gyventojų galvos skausmą, bet ir saulės energetikos produktų paklausą. Palyginti su situacija prieš metus, šiuo metu individualių saulės elektrinių poreikis šalyje išaugęs kelis kartus, o nutolusių saulės parkų sektoriuje stebimas iki šiol tik nekilnojamajam turtui (NT) būdingas fenomenas – dar neįrengto parko dalies rezervavimas iš brėžinių.
„Panašu, kad kylančios elektros energijos kainos sparčiai keičia požiūrį į atsinaujinančius energetikos šaltinius – gyventojai atsikrato skepticizmo saulės energetikos atžvilgiu ir tampa jos šalininkais. „Nepriklausomo“ tiekėjo – saulės – generuojamą energiją šiandien pasitelkia jau ne tik individualių namų, bet ir daugiabučių gyventojai, vis daugiau verslo įmonių, norinčių sutaupyti. Vartotojų išlaidų analizės duomenys rodo, kad saulės energija gali sumažinti sąskaitas už elektrą net iki 80 proc.“, – komentuoja energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovė Domantė Navarskaitė.
Perka iš brėžinių
Per septynis šių metų mėnesius bendrovė skaičiuoja 94 proc. didesnius saulės elektrinių pardavimus nei per visus 2021 metus, o sutarčių dėl dalies nutolusių saulės parkų įsigijimo skaičius išaugo beveik 6 kartus.
„Saulės elektrinių klientų krepšelis per vieną šių metų mėnesį pasipildo vidutiniškai 200 naujų klientų. Dažniausiai pageidaujamos 9 kW galios saulės elektrinės. Naujų saulės parko klientų per mėnesį vidutiniškai sulaukiama daugiau nei 350, vidutinė pageidaujama galia siekia 5 kW. Kalbant apie saulės parkus, dirbame kaip NT rinkoje – žmonės rezervuoja iš brėžinių, vos tik paskelbiame apie naują saulės parką, jis tuoj išgraibstomas“, – kalba ji.
Prie išaugusio saulės elektrinių bei parkų populiarumo prisidėjo ir gerokai sutrumpėjęs jų atsipirkimo terminas. Specialistės teigimu, nepaisant net to, kad pats produktas ir jo komponentai brango, atsipirkimo terminai trumpėja dėl aukštos elektros kainos. Prisideda ir valstybės parama, kuri skatina gyventojus pasiryžti investuoti į atsinaujinančią energetiką – duomenys rodo, kad 95 proc. asmenų, tampančių gaminančiais vartotojais, naudojasi parama.
„Esant šiandieninėms elektros kainoms, saulės elektrinė su valstybės parama atsipirktų per maždaug 3 metus, kai tuo tarpu dar 2019-2020 atsipirkimas užtrukdavo 8-10 metų. Saulės parko atsipirkimas nuo ankstesnių 6-7 metų šiandien yra sutrumpėjęs iki 4 metų“, – vardija ekspertė.
Domantė Navarskaitė pastebi, kad susidomėjusiųjų individualiomis saulės elektrinėmis skaičius vis dar yra didesnis nei besidominčiųjų nutolusiais saulės parkais. Tą rodo ir gaunamos užklausos, ir valstybės skiriama parama. Naujausio 2022 m. liepos mėnesį vykusio paraiškų priėmimo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo daugiau nei 17 tūkst. gyventojų paraiškų finansuoti saulės elektrinių įsirengimą už beveik 47,5 mln. eurų, kai kvietimui buvo skirta 29,9 mln. eurų.
Tuo tarpu rugpjūčio 15 d. pasibaigęs kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už elektrines iš saulės parkų sulaukė beveik 7,5 tūkst. paraiškų už daugiau kaip 12 mln. eurų, o šiai priemonei iš Klimato kaitos programos lėšų skirta 20 mln. eurų.
Nors elektrinių iš saulės parkų paklausa yra mažesnė už individualių saulės elektrinių, „Elektrum Lietuva“ atstovė sako, kad gyventojų susidomėjimas galimybe naudoti saulės pagamintą elektrą net ir gyvenant daugiabutyje vis labiau auga. Kaip pavyzdį ji pateikia šių metų sausio mėnesį vykusio kvietimo skaičius – tuomet kompensacijoms elektrinėms iš saulės parkų gauti APVA sulaukė apie 4,8 tūkst. paraiškų, o bendra prašoma suma siekė apie 8,3 mln. eurų.
Planuoja darbus jau kitai vasarai
Didelė paklausa, kaip ir išorinės visame pasaulyje aktualios priežastys, tokios kaip medžiagų trūkumas bei logistikos trikdžiai, visoje atsinaujinančios energetikos rinkoje gerokai ištempė saulės elektrinių įrengimo terminus.
„Gyventojai yra suinteresuoti turėti veikiančią saulės parko dalį ar elektrinę kuo greičiau, kad pasijaustų nauda, ypač dabar, vasarą, kai saulės turime daug. Tuo suinteresuoti ir tiekėjai bei statytojai, tačiau visi turime apsišarvuoti kantrybe, nes rinką veikia iššūkiai: trūksta medžiagų ir komponentų, jie brangsta, vėluoja jų tiekimas. Natūralu, ilgėja ir saulės parkų bei elektrinių įrengimo terminai įvairiose projekto stadijose – nuo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) dokumentacijos rengimo iki pačių rangos darbų“, – tikina specialistė.
Ji pateikia pavyzdį, kad vien ESO sąlygų paruošimo terminas prailgintas iki 40 kalendorinių dienų, o jų galiojimas – net iki 90 kalendorinių dienų, kai prieš tai tebuvo 20 darbo dienų. Jeigu prieš metus saulės elektrinę nuo idėjos iki gamybos būdavo galima įsirengti per 2 mėnesius, tai šiandien tam gali prireikti net daugiau nei 6 mėnesių.
„Paprastai žmonės itin aktyviai domisi ir perka saulės elektrines ankstyvo pavasario mėnesiais, nes dar tikisi suspėti pradėti gaminti elektrą patys iki vasaros. Ankstesniais metais taip ir būdavo, bet dabar rangovų terminai kitokie, pavyzdžiui, mes esame įsipareigoję įrengti sulės elektrinę per 90 darbo dienų su galimybe pratęsti terminą dar 2 mėnesiam. Taigi dabar gyventojai taip pat turi viską planuotis daug labiau iš anksto – jau dabar ieškoti tiekėjų kitam vasaros sezonui“, – reziumuoja „Elektrum Lietuva“ atstovė.
