Šventinis laikotarpis yra pilnas veiksmo: nuo rūpinimosi dovanomis ir šventinio stalo planavimo iki šeimos ir draugų susibūrimų. Jau kurį laiką prieš šventes daugelio galvose pradeda suktis begalė minčių – juk reikia tiek daug visko apgalvoti! Nors šventinis laikotarpis dažniausiai siejamas su džiaugsmu, šurmuliui nurimus, kai kuriuos gali apimti liūdesys. Paprastai jis nėra ilgalaikis ir po kurio laiko praeina. Kitaip tokia būsena dar vadinama pošventine depresija. Štai keletas dalykų, kuriuos turėtumėte žinoti apie ją.
Kas yra pošventinė depresija?
Pošventinė depresija kitaip dar apibūdinama kaip pošventinis liūdesys arba melancholija. Tokią būseną išgyvenantis žmogus paprastai jaučia motyvacijos stoką, apatiją, liūdesį ir susierzinimą. Po švenčių apimantis tuštumo pjūtis gali sukelti nuobodulį, o šis skatina vidinį nerimą ir energijos trūkumą. Todėl gali sutrikti miegas ir pasireikšti padidėjusio nerimo epizodai. Žmogus, kuris išgyvena pošventinę depresiją, dažnai būna dirglus, įsivelia į konfliktus arba priešingai – atsiriboja ir vengia jį supančių žmonių.
Kaip pasijausti geriau?
Jeigu praėjus šventėms pajutote slogią nuotaiką, žinokite, kad yra būdų, kaip galite sau padėti. Visų pirma tai suteikite sau daugiau laiko ir neskubėkite grįžti prie įprastos rutinos. Būkite malonūs sau ir pasirūpinkite savimi. Taip pat apribokite laiką, kurį praleidžiate socialiniuose tinkluose. Vietoj to rinkitės gyvą bendravimą arba bendraukite telefonu.
Dar vienas puikus būdas praskaidrinti sau nuotaiką yra mankšta. Paprasčiausias pasivaikščiojimas gamtoje gali paskatinti endorfinų išsiskyrimą, todėl pasijausite laimingesni. Be to, tai geras būdas atsipalaiduoti. Kovojant su pošventine depresija, ne mažiau svarbi subalansuota mityba. Patiriant stresą, rekomenduojama vartoti daugiau žuvies, neskaldytų grūdų, juodojo šokolado ir žaliosios arbatos.
Prastas miegas prisideda prie depresijos, o ja sergantys žmonės dažniau susiduria su miego problemomis. Todėl norėdami sau padėti, skirkite pakankamai laiko miegui. Jei tik turite galimybę, pasistenkite išmiegoti 7–9 val. per naktį.
Tam, kad pošventinis laikotarpis neatrodytų toks tuščias, suplanuokite ką nors, ko galėtumėte laukti. Užuot būdami namuose, skirkite laiko sportui, muziejų lankymui, susitikimui su draugais ar kitoms veikloms, kurios jums teiktų džiaugsmą. Nuotaiką pošventiniu laikotarpiu gali pagerinti ir juokingų filmų žiūrėjimas. Moksliškai įrodyta, kad humoras ir juokas mažina stresą.
O bene svarbiausia – neužsisklęskite savyje. Papasakokite šeimai ir artimiesiems, kaip jaučiatės. Dažnai tai gali padėti. Taip pat žinokite, kad visada galite kreiptis į specialistus. Psichoterapeutai gali padėti geriau suprasti savo emocijas ir lengviau su jomis tvarkytis, o tai praverčia visada – ne tik kovojant su pošventine depresija.
Nors kai kuriems skamba kaip prasimanymas, tačiau pošventinė depresija iš tiesų egzistuoja. Taigi, jei praėjus šventėms jūs arba jūsų artimieji jaučia liūdesį ir apatiją, nenumokite į tai ranka. Geriau pabandykite sau padėti, o jei tos pagalbos reikia kitam, prisiminkite, kad nuoširdus ir atviras pokalbis gali reikšti labai daug.
