Panevėžio rajono seniūnijų gyventojai rengia susitikimus su politikais, Seimo nariais. Šįsyk į susitikimą pakviesta Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnės pirmoji pavaduotoja Guoda Burokiene.
Domėjomės, ar dažnai politikė susitinka su Panevėžio rajono gyventojais, kas domina ir ko klausinėja susitikimuose žmonės.
– Vasario 19 d. įvyko jūsų susitikimai su Smilgių seniūnijos gyventojais Perekšliuose, Smilgiuose ir Sujetuose. Tai pirmieji susitikimai, ar jau buvo anksčiau?
– Seime dirbu jau antrą kadenciją. Per daugiau kaip septynerius darbo metus stengiuosi kuo dažniau susitikti apsilankydama pati ar į Seimą pasikviesdama kuo daugiau bendruomenių atstovų. Su gyventojais susitinku nuolat, tad ir šį kartą susitikimai su Smilgių seniūnijos gyventojais vyko ne pirmą kartą.
– Kiek susitikimų suplanuota, ar apsilankysite visose Panevėžio rajono seniūnijose?
– Pirmiausia stengiuosi apsilankyti visur, kur mane pakviečia. Esu apsilankiusi visose Panevėžio rajono seniūnijose, mokyklose, Trečiojo amžiaus universiteto fakultetuose, susitinku su gyventojais savo biure Panevėžyje. Taip dirbau visus tuos kadencijos metus, taip planuoju dirbti ir toliau.
– Koks susitikimų tikslas, ar tai susiję su artėjančiais rinkimais? Juolab kad šiuos metus galima vadinti rinkimų metais.
– Susitikimų tikslus ir tematikas padiktuoja pats gyvenimas ir darbo Seime pobūdis. Jei nežinočiau, kas vyksta mano apygardoje, nematyčiau, kuo galiu padėti gyventojams, negirdėčiau jų rūpesčių – vadinasi, neturėčiau tiesioginės informacijos, kuo galiu būti jiems naudinga. Nors šiais metais išties gausu rinkimų, tačiau dirbu savo įprastu režimu ir, manau, nesu ta Seimo narė, kurią gyventojai pamato tik prieš rinkimus.
– Kokius klausimus, kai lankotės Panevėžio rajone, dažniausiai užduoda gyventojai? Kuo labiausiai domisi?
– Gyventojams aktualūs patys įvairiausi klausimai – nuo duobėtų kelių iki geopolitinės situacijos šalyje ir pasaulyje. Kiekviena visuomenės grupė turi specifinių rūpesčių. Senjorai skundžiasi mažomis pensijomis, neįgaliesiems trūksta jiems pritaikyto būsto, socialinių paslaugų. Gyventojams aktualios smarkiai išaugusios elektros, maisto produktų, paslaugų, šiukšlių išvežimo kainos, skundžiasi ne tik neasfaltuojamais, bet ir neprižiūrimais, duobėtais keliais ir t. t. Taip pat dažnai sulaukiu klausimo, ar Lietuvoje bus karas.
– Kuo naudingi tokie susitikimai su Panevėžio rajono gyventojais?
– Susitikimai su gyventojais naudingi ir būtini, nes tai yra tiesioginė galimybė dirbti tikslingai žmonėms, kurie manimi pasitikėjo, suteikdami mandatą, ir kurie iš manęs tikisi pagalbos. Yra problemų, kurios aktualios didžiajai gyventojų daliai, bet yra ir specifinių, nedideliam visuomenės sluoksniui svarbių klausimų. Negali padėti spręsti problemų, apie kurias sužinai iš žiniasklaidos. Tik tiesioginis bendravimas, o dar geriau savo akimis pamatytas vaizdas leidžia greičiau apsispręsti, ką reikia daryti ir kaip rasti išeitį. Susitikimai su žmonėmis man suteikia informaciją, kuri Seime būna itin naudinga ruošiant pasiūlymus ir įstatymo projektus.
– Panevėžio rajono gimnazijos dalyvauja „Tūkstantmečio mokyklos“ projekte. Kuo naudingas TŪM projektas?
– Net šešios Panevėžio rajono gimnazijos dalyvauja projekte „Tūkstantmečio mokykla“. Šiuo projektu siekiama mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius, skatinti moksleivių lyderystę. Projektas suteikia galimybę pritraukti investicijas, tad šiam tikslui pasiekti buvo įkurtas Panevėžio regioninis STEAM atviros prieigos centro padalinys, kuriame mokiniai gali praktiškai susipažinti su gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų naujausiais išradimais, kurti ir eksperimentuoti. Centre įkurtos ugdymo erdvės ir įrengtos laboratorijos su šiuolaikiška įranga bei priemonėmis. STEAM centre sudarytos galimybės tobulinti kvalifikaciją ir mokytojams. Ar projektas „Tūkstantmečio mokykla“ bus sėkmingas ir prasmingas – parodys laikas.
– Kokią žinią atnešite Panevėžio rajono ūkininkams, kurie dalyvavo šiais metais surengtose protesto akcijose?
– Tris su puse metų valdantieji ūkininkų nesiklausė ir negirdėjo. Gaila, kad savo teises žemdirbiams tenka ginti streikuose. Valdančiųjų įvestas 304,1 euro už toną akcizas suskystintoms naftos dujoms (SND), naudojamoms buityje ir gamyboje, skaudžiausiai palietė regionų gyventojus. Neeilinėje Seimo sesijoje „užspausta“ Vyriausybė pasiūlė akcizą sumažinti iki 41 euro, tačiau mums, opozicijai, pavyko apmokestinimą sumažinti 23 kartus – nuo 304 iki 13 eurų už toną. Bet tai tik viena iš ūkininkų keliamų problemų. SND klausimo svarstymas nebaigtas, kol nebus apsispręsta dėl mažesnės CO2 dedamosios. Taip pat liko neišspręstas klausimas dėl padidinto daugiamečių pievų ploto. Tiesiog šiandien valdantieji nuo savęs problemų sprendimą nusimetė ir, panašu, paliks ūkininkų problemas spręsti po rinkimų jau kitam Seimui.
Apmokėta iš Seimo narės Guodos Burokienės parlamentinių lėšų.
