Šaulių sąjunga šiuo metu veikia, kaip sukarinta ir valstybės remiama organizacija, kurios tikslas – prisidėti prie šalies gynimo ir įtraukti piliečius į šią veiklą. Tarp šiuo metu veikiančių organizacijų Lietuvoje būtent ši yra viena seniausių, nes buvo įkurta dar 1919 metais. Šaulių veiklos pradžia ypač reikšminga ir Panevėžio istorijoje.
Suburta maždaug 800 žmonių rinktinė
Anot Panevėžio kraštotyros muziejaus vyr. muziejininko Donato Pilkausko, Šaulių sąjunga Panevėžyje kūrėsi siekdama ginti jaunos valstybės nepriklausomybę.
„1919 metais šauliai organizavosi ir Panevėžio mieste. Ji kūrėsi iš partizanų, kovojusių prieš Raudonąją armiją. Šaulių sąjungos skyrius Panevėžyje įsteigtas 1919 m. lapkričio 2 dieną. Panevėžio šaulių skyrių įkūrė apie 40 susirinkusių asmenų. Prie steigimo daugiausiai prisidėjo Panevėžio gimnazijos mokytojas Jurgis Elisonas su moksleiviais. Taip pat aktyviai steigime dalyvavo gydytojas Antanas Didžiulis”, – įkūrėjus vardino D. Pilkauskas.
Šaulių gretos plėtėsi, iš viso Panevėžio krašte susiformavo 20 būrių.
„1920 m. Panevėžio apskrityje jau buvo 20 būrių, juose veikė apie 700-800 šaulių. Jie visi priklausė Panevėžio rinktinei, kurios valdybos pirmininko bei vado pareigas ėjo mokytojas J. Elisonas“, – teigė istorikas.
Kariniai veiksmai ir šaulių sąjungos plėtra
Šaulių sąjunga įsitraukė ir į karinius veiksmus Nepriklausomybės karų metu.
„1920 m. buvo pakankamai sudėtingi – vis dar vyko kovos dėl Nepriklausomybės įtvirtinimo. Panevėžyje surengtas didelis mitingas, jame dalyvavę šauliai išvyko į frontą kovoti su lenkų kariuomene. Sunkiausias išbandymas teko šauliams, kurie susidūrė su įsiveržusiais lenkų raiteliais“, – rašoma D. Pilkausko medžiagoje.
„Kova pareikalavo pirmųjų aukų: 1920 m. lapkričio 21-22 d. susidūrime su Lenkijos kariuomene žuvo Troškūnų šauliai Petras Liktoras, Antanas Žarskus, Petras Tunkevičius, Jonas Budrevičius, Antanas Miškeliūnas. Taip pat žuvo Ramygalos progimnazijos moksleiviai šauliai Stasys Klimaitis ir Jonas Ambrazas“, – tęsė pašnekovas.
Apie žuvusių gimnazistų kovą rašė net lenkų spauda.
Į Nepriklausomybės kovų mūšius su lenkais įsitraukė ir tik susikūrę šaulių būriai.
„1920 m. susikūrė ir Krekenavos šaulių būrys. 1921 m. sausio 12 d. vyko Krekenavos šaulio Jono Gaškos, grįžusio iš lenkų nelaisvės, laidotuvės. Jis su ką tik susikūrusiais Krekenavos šauliais išvyko kariauti su lenkais, kovojo Kėdainių bataliono sudėtyje, dalyvavo Panevėžio vadavimo operacijoje. Taip pat šio būrio nario savanorio Jurgio Gėgžnos dėka Krekenavoje pastatyta keturių komplektų pradžios mokykla“, – pasakojo D. Pilkauskas.
Šaulių būriai toliau aktyviai kūrėsi visose Panevėžio apylinkėse – Ramygaloje, Paįstryje, Piniavoje ir kitose vietovėse. Būtent Paįstrio būryje pirmą kartą šauliai pradėjo priimti ir jaunuosius šaulius.
„1929 m. gruodžio 2 d. šiame būryje įsikūrė pirmasis Lietuvoje jaunųjų šaulių būrys, vadovaujamas mokytojo Povilo Dauko. Šiam būriui priklausė vaikai nuo 7 iki 16 metų“, – teigiama istoriko medžiagoje.
Įdomu ir tai, kad į Upytės šaulių būrio sudėtį įėjo penki šeimos nariai.
„Upytėje penki vienos šeimos nariai tapo šauliais. Tai Mykolas Kaškūnas ir keturi jo sūnūs: Bronius, Juozas, Vladas ir Jurgis“, – teigė D. Pilkauskas.
Pripažinimas valstybiniu mastu
Po Nepriklausomybės karų šauliai toliau veikė, kaip visuotinė organizacija. Dėl to jų įtaka augo valstybiniu mastu. Tą buvo galima pastebėti ir Panevėžyje.
„1924 m. Panevėžio šauliai iš Švietimo ministerijos gavo buvusį Montvilos teatrą, čia įsirengė būstinę. Jau po ketverių metų Panevėžyje vyko pirmoji šaulių sporto šventė. Panevėžio šaulių choras dalyvavo respublikinėse dainų šventėse 1924, 1928 ir 1930 m. Taip pat dalyvavo ir šaulių sąjungos 1929 ir 1939 metų kongresuose. Šis choras buvo aktyvus dainų švenčių dalyvis Panevėžio mieste“, – pasakojo pašnekovas.
Negana to, pradėjo veikti šaulių rėmėjų būriai.
„1930 m. liepos mėn. prie Panevėžio šaulių rinktinės įsteigta ugniagesių komanda. Jos vadu paskirtas Pranas Aižinas. Dar anksčiau, nuo 1929 metų, Panevėžyje pradėjo veikti šaulių rėmėjų būriai“, – rašoma vyr. muziejininko medžiagoje.
Įsitraukė ir moterys
Šaulių būriuose buvo ir moterų.
„Iš pradžių šaulių būriuose moterys buvo kartu su vyrais, vėliau pradėti kurti atskiri moterų šaulių būriai. 1929 m. balandžio 7 d. šaulės Bronės Stosiūnienės iniciatyva sušauktas moterų šaulių steigiamasis susirinkimas. Panevėžio moterų šaulių skyrius įsisteigė rugsėjo 22 dieną. Pirmoje valdyboje buvo Bronė Stosiūnienė, Kavaliauskienė, Petkevičienė ir Pločenytė“, – paaiškino istorikas.
Šaulių moterų būriai Panevėžyje ypač aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime.
„1931 m. Panevėžyje pradėjo veikti sanitarijos kursai, suorganizuoti moterų šaulių. 1935 m. Panevėžyje vyko moterų šaulių sporto šventė. Joje dalyvavo apie 200 moterų sportininkių. 1937 m. Panevėžyje įsteigta atskira moterų šaulių sporto sekcija, kurioje šaulės pasižymėjo svarbiais pasiekimais. 1938 m. liepos mėnesį pirmojoje Tautinėje olimpiadoje Panevėžio šaulė Ona Šepaitienė laimėjo 5 aukso medalius lengvosios atletikos rungtyse, taip pat pasiekė 3 naujus Lietuvos sporto rekordus. Ji dirbo Panevėžio „Maiste‘‘ ir vadovavo moterų šaulių sporto sekcijai“, – dėstoma pašnekovo medžiagoje.
Sunaikinti okupantų
Tarpukario Lietuvoje įvykusi kariuomenės reforma buvo ypač reikšminga šauliams.
„1935 m. Lietuvoje įvykdyta kariuomenės reforma. Šauliai įjungti į kariuomenės sudėtį, keitėsi ir jų uniforma. Paliktas senasis šaulių sąjungos suskirstymas rinktinėmis pagal apskritis, bet atskiram būriui vadovauti liko tik būrio vadas, valdybos pirmininko pareigybė panaikinta“, – paaiškino Donatas Pilkauskas.
Tačiau įtraukimas į Lietuvos kariuomenės sudėtį šaulių neišgelbėjo nuo skausmingo likimo 1940 metais. Lietuvą okupavo sovietai, kurie aktyviai naikino organizaciją.
„1940 metų Lietuvos okupacija daug ką pakeitė. Daug šaulių sąjungos narių pateko į sovietinius lagerius. 1941 metais, prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, Lietuva sukilo prieš okupantus. 1941 metų birželio sukilimo vadovas Panevėžyje buvo šaulys, Panevėžio rinktinės vadas Antanas Stapulionis“, – apie šaulių vaidmenį sukilime kalbėjo D. Pilkauskas.
Antrosios sovietų okupacijos metu daugelis šaulių prisijungė ir prie partizaninės kovos.
„Daug šaulių dalyvavo partizaniniame judėjime pokario metais. Jų tarpe Vyčio apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas, vienas aukščiausių Lietuvos partizanų vadų Juozas Šibaila-Merainis, Izidorius Pucevičius-Radvila, Algimanto apygardos vienas vadų Povilas Tunkevičius-Kastantas ir daugelis kitų“, – vardino pašnekovas.
„Šauliai įrašė garbingą puslapį į Panevėžio krašto įstoriją“, – reziumavo Panevėžio kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkas Donatas Pilkauskas.
Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Panevėžio kraštotyros muziejumi.
„Laisvės kovos Panevėžio krašte“
Šis projektas yra skirtas leisti naują leidinių rubriką apie XX a. Panevėžio istoriją portale JP. Portalo korespondentai bendradarbiauja su Panevėžio kraštotyros muziejumi, kurio pagalba įvairioms istorinėms temoms randami pašnekovai, išlaikomas tekstų istorinis faktiškumas.
Visų straipsnių subjektas – istoriniai įvykiai Panevėžyje. Korespondentai aiškinsis, koks buvo Panevėžio miesto ir rajono vaidmuo šiuose įvykiuose: nuo Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. iki jos atkūrimo 1990-aisiais.
Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Panevėžio kraštotyros muziejumi. „Laisvės kovos Panevėžio krašte“ projektą remia Medijų rėmimo fondas.
