Pirmoji misija, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, buvo apginti jauną ir besiformuojančią valstybę. Kilo grėsmės iš visų pusių – po Pirmojo pasaulinio karo dar nebuvo pasitraukę vokiečių daliniai, Lenkija kėsinosi į Vilnių, Sovietų Rusija siekė okupuoti visą Lietuvą, o iš Latvijos ir Kuršėnų veržėsi maištaujantys bermontininkų daliniai. Todėl visoje Lietuvoje, įskaitant ir Panevėžio apskritį, pradėta formuoti kariuomenė.
Lietuvos vyriausybė, vadovaujama Mykolo Sleževičiaus, gruodžio 29 d. paskelbė kreipimąsi į Lietuvos gyventojus, kviesdama stoti savanoriais ginti savo valstybės. Tą pačią dieną Panevėžio srityje gynybai organizuoti Vyriausybė paskyrė karininką Joną Variakojį.
Kreipimasis į panevėžiečius
Pasak Panevėžio kraštotyros muziejaus vyr. muziejininko Donato Pilkausko, naujas pareigybes gavęs karininkas nieko nelaukė.
„1919 m. sausio 2 dieną jis atvyko į Panevėžį organizuoti kariuomenės ir paskelbė kreipimąsi „Tėvynei ginti”. Taip prasidėjo Mindaugo pulko istorija. Sausio 5 d. karininkas Jonas Variakojis iš vokiečių karių gavo 70 šautuvų, 25 buvo atiduoti Panevėžio miesto milicijai, o kiti naudoti formuojamo bataliono savanoriams apginkluoti“, – apie bataliono pradžią pasakojo D. Pilkauskas.
Sausio 7 d. į Panevėžio srities apsaugos būrį įstojo vienuolika pirmųjų savanorių: broliai Boleslovas, Vladas ir Stasys Balčai, J. Daunoraitis, broliai Kazimieras ir Stasys Kubiliai, J. Kriaučiūnas, P. Labanauskas, P. Sabaliauskas, P. Miknys, S. Mačikūnas.
„Jie traukėsi Kėdainių link, o prie jų prisijungdavo vis nauji savanoriai. Į Kėdainius atvyko jau šimto savanorių būrys. Pirmasis Panevėžio srities apsaugos būrio susirėmimas su Raudonąja armija įvyko 1919 m. vasario 1 dieną. Vasario 10 d. būrys puolė Šėtos miestelį – tai buvo pirmosios laimėtos kautynės su bolševikais. Už jas būrys vasario 18 d. gavo padėką“, – tęsė istorikas.
Prie mūšių jungėsi vis daugiau savanorių, dėl ko apsaugos būrys išaugo į Panevėžio batalioną.
„Mūšiuose su bolševikais karininko J. Variakojo savanorių būrys išaugo į Panevėžio atskirąjį batalioną (taip pavadintas kovo 22 d.). 1919 m. kovo 23-24 dienomis bolševikai pasitraukė iš Panevėžio, kovo 27 d. į miestą įžengė Panevėžio atskirasis batalionas“, – teigė D. Pilkauskas.
Jono Variakojo būriai įsikūrė dabartinėje Laisvės aikštėje. Po pirmojo miesto išlaisvinimo mieste pirmą kartą pakabinta Lietuvos trispalvė vėliava.
„Karininko Jono Variakojo štabas įsikūrė miesto centre, M. Rosako name (dab. Laisvės a. 1). Kovo 27 d. Panevėžyje pirmą kartą miesto istorijoje iškelta Trispalvė. Panevėžio atskirasis batalionas mieste buvo iki balandžio 3 d., gausesnių bolševikų pajėgų stumiamas, atsitraukė balandžio 4 dieną“, – apie trumpai įvykusį miesto išlaisvinimą kalbėjo vyr. muziejininkas.
Maksimo Katchės vaidmuo batalione
Po to, kai miestą vėl okupavo bolševikai, prie bataliono prisijungė Maksimas Katchė. Jis dirbo instruktoriumi.
„Balandžio 16 d. į Panevėžio atskirąjį batalioną instruktoriumi buvo paskirtas vokiečių kilmės karininkas Maksimas Katchė, kuris dalyvavo rengiant karines operacijas. Po poros savaičių, 1919 m. balandžio 27 d. bataliono kariai užėmė Pagirius. Panevėžio atskirajame batalione tuo metu jau buvo 35 karininkai ir 1314 kareivių“, – teigė pašnekovas.
Kartu su Maksimu Katche, Jono Variakojo vadovaujamas batalionas išlaisvino Ukmergę, o po to ir Panevėžį – šįkart visam laikui.
„Gegužės 2 d. susitarta drauge su vokiečių kariais pulti Ukmergę ir ši operacija sėkmingai buvo įvykdyta. O gegužės 19 d. batalionas išvadavo Panevėžį iš bolševikų gniaužtų. Batalionas veržėsi gylyn į Aukštaitiją – paskutinę pavasario dieną išlaisvintas Kupiškis. Birželį Panevėžio atskirasis batalionas įžengė ir į Latvijos teritoriją“, – apie greitą bataliono judėjimą rašoma D. Pilkausko medžiagoje.
Už narsias kovas su bolševikais Panevėžio bataliono vadas Jonas Variakojis ir instruktorius plk. M. Katchė apdovanoti I ir II laipsnio Vyties kryžiais.
Performuotas į pulką
Po laimėtų kovų su bolševikais, Panevėžio bataliono kariai buvo perkelti į frontą su bermontininkais. Šiame fronte Panevėžio batalionas performuotas į 4-ąjį pulką.
„Smarkiai išaugęs batalionas 1919 m. lapkričio 17 d. buvo pavadintas 4-tuoju pėstininkų pulku. Tuo metu prie karinio junginio buvo priskirtos Sedos, Kretingos ir Telšių komendantūrų kuopos bei apie 400 savanorių. Sudaryti trys batalionai. Pirmojo bataliono vadas – karininkas Juozas Vidugiris. Antrojo – karininkas Jonas Andrašiūnas. Trečiojo – karininkas V. Petrauskas“, – dėstė D. Pilkauskas.
Tai Jonui Variakojui reiškė paaukštinimą pareigose.
„Prezidento Smetonos dekretu pulkui suteiktas Lietuvos Karaliaus Mindaugo vardas. Pulko vadas Jonas Variakojis buvo paaukštintas į kapitonus. Po kovų bermontininkų fronte, 1920 m. sausio 5-6 dienomis, pulkas perkeltas į Kaišiadorių apylinkes, kur įsijungė į karo veiksmus su lenkais. Po Nepriklausomybės kovų, J. Variakojo pulkas turėjo 2160 kareivių“, – rašoma istoriko medžiagoje.
Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Panevėžio kraštotyros muziejumi.
„Laisvės kovos Panevėžio krašte“
Šis projektas yra skirtas leisti naują leidinių rubriką apie XX a. Panevėžio istoriją portale JP. Portalo korespondentai bendradarbiauja su Panevėžio kraštotyros muziejumi, kurio pagalba įvairioms istorinėms temoms randami pašnekovai, išlaikomas tekstų istorinis faktiškumas.
Visų straipsnių subjektas – istoriniai įvykiai Panevėžyje. Korespondentai aiškinsis, koks buvo Panevėžio miesto ir rajono vaidmuo šiuose įvykiuose: nuo Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. iki jos atkūrimo 1990-aisiais.
Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Panevėžio kraštotyros muziejumi. „Laisvės kovos Panevėžio krašte“ projektą remia Medijų rėmimo fondas.
