2022 m. gyventojų skaičius Lietuvoje didėjo – daugiausia dėl tarptautinės imigracijos, skelbia antradienį 2022 m. šalies demografinius rodiklius apžvelgusi Valstybės duomenų agentūra (VDA). Jos duomenimis, tą labiausiai nulėmė karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Be to, statistikai pastebi, kad, lyginant su 2021 m., šalyje mažėjo tiek gimstamumas, tiek mirtingumas.
„Pirmą kartą per daugelį metų šalies nuolatinių gyventojų skaičius padidėjo. 2023 m. pradžioje gyveno 2,86 mln. nuolatinių gyventojų – tai yra 54 tūkst. arba beveik 2 proc. daugiau nei prieš metus“, – VDA spaudos konferencijoje kalbėjo agentūros generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.
„Tam įtakos turėjo padidėjęs karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičius, lėmęs teigiamą tarptautinę „neto“ migraciją“, – teigė ji.
Pasak VDA vadovės, 72 tūkst. daugiau žmonių pernai imigravo, nei emigravo. Iš visų atvykusiųjų, apie 15 proc. (14 tūkst.) buvo gyventi į Lietuvą sugrįžę šalies piliečiai.
„2021 m. grįžusiųjų Lietuvos piliečių buvo 9,3 tūkst. mažiau“, – sakė J. Petrauskienė.
Iš viso, pernai į šalį imigravo virš 95 tūkst. žmonių. Dauguma jų buvo Ukrainos piliečiai (67 proc.), kas dešimtas atvyko iš Baltarusijos.
VDA duomenimis, 2021 m. Lietuvą gyvenamąja vieta pasirinko apie 50 tūkst. mažiau asmenų.
23 tūkst. nuolatinių Lietuvos piliečių iš šalies pernai emigravo.
„Tai beveik 9 proc. mažiau, nei 2021 m.“, – akcentavo J. Petrauskienė.
Mažėjo gimstamumas ir mirtingumas
Statistikų duomenimis, 2022 m. gimė beveik 22 tūkst. kūdikių – 6 proc. mažiau nei 2021 m.
Pernai Lietuvoje mirė 20 tūkst. žmonių, t. y., 15,5 proc. mažiau nei 2021 m.
VDA vadovė taip pat pastebėjo, kad dėl išaugusios imigracijos, Lietuvoje pernai šiek tiek padidėjo šalyje gyvenančių vaikų skaičius – asmenys iki 14 metų 2023 m. pradžioje sudarė 15 proc. visų gyventojų.
J. Petrauskienės teigimu, vyresni nei 65 m. gyventojai, kaip ir ankstesniais metais, sudarė penktadalį visų Lietuvoje gyvenančių asmenų.
„Seniausios apskritys buvo Utenos, Alytaus, Panevėžio. Jauniausios – Vilniaus ir Klaipėdos“, – pažymėjo ji.
Statistikų duomenimis, 66 proc. darbingo amžiaus žmonių (15–64 m. amžiaus) dalis fiksuota Vilniaus apskrityje.
