15.6 C
Panevėžys
Penktadienis, 3 gegužės, 2024

Per penkis šių metų mėnesius nustatyta pusantro karto daugiau vėjaraupių nei pernai

AutoriusbnsFotofreepik.com

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota pusantro karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Per šį laikotarpį šiemet fiksuoti atitinkamai 11 tūkst. 879 atvejai, kai pernai buvo 7 tūkst. 473 atvejai.

Centras teigia, kad tai susiję su sergamumo bangavimu – sergančiųjų skaičius kas 3–5 metus išauga net iki keleto kartų.

„Taip pat pažymėtina, kad sergamumo vėjaraupiais vaizdą iškreipė COVID-19 ligos pandemija, kuomet izoliacija, socialinio gyvenimo apribojimai, bendravimas mažuose šeimos „burbuluose“ sumažino galimybes plisti vėjaraupių virusui“, – nurodoma pranešime.

Siekiant išvengti sergamumo bangavimo, NVSC ragina skiepyti vaikus.

Vėjaraupiais užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, jam kosint, čiaudint ar kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus ar netiesiogiai per pūslelių išskyromis suteptus daiktus.

Pirmi ligos simptomai pasireiškia praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtimo ir gali priminti peršalimą: gali pasireikšti karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta.

Vėliau pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio, kurioms plyšus, susidaro šašas. Pirmųjų išbėrimų elementų gali atsirasti ant bet kurios kūno vietos: ant pilvo, šlaunų, pečių, krūtinės, taip pat veido ir plaukuotoje galvos dalyje.

Sergantis asmuo laikomas užkrečiamu likus 1–2 dienoms iki bėrimo atsiradimo, užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi tol, kol bėrimas virsta šašais – apie savaitę.

Persirgus vėjaraupiais, lieka ne tik ilgalaikis imunitetas, tačiau visam gyvenimui nugaros smegenų mazguose išlieka ir šią užkrečiamąją ligą sukeliantis virusas, galintis pasireikšti juostine pūsleline.

Vėjaraupiais nesirgę ir nuo šios ligos nepaskiepyti asmenys glaudžiai bendraudami su juostine pūsleline sergančiu asmeniu gali užsikrėsti ir susirgti vėjaraupiais.

Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Skiepijimo schemą sudaro dvi dozės. Dėl skiepijimo nuo vėjaraupių rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

NVSC pabrėžia, jog nors skiepai negali visiškai apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos, susirgimų po pilno pasiskiepijimo pasitaiko ypač retai.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Šeimos gydytoja – apie tai, kodėl pasiskiepyti nuo vėjaraupių turėtų ne tik vaikai, bet ir suaugusieji

confident-noyce

ULAC vadovas apie rekordinį skiepijimąsi nuo vėjaraupių: visuomenė tampa labiau informuota

confident-noyce

Daugėja besiskiepijančių nuo vėjaraupių, pernai pasiskiepijo rekordinis žmonių skaičius

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau