Nors maloniai džiugina orai, termometrų stulpeliams staigiai šoktelėjus, karštis gali tapti labai pavojingu. Stojus karščiam, net ir pats sveikiausias žmogus gali nukentėti nuo perkaitimo, saulės smūgio, gali ištikti dehidratacija, sutrikti širdies ir kraujagyslių veikla. Karštis labiausiai veikia vaikus, vyresnio amžiaus asmenis bei turinčius lėtinių ligų.
Antplūdžio nebuvo
Respublikinės Panevėžio ligoninės komunikacijos specialistė Vaida Karalevičienė teigė, kad per šias dienas antplūdžio Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nebuvo.
„Per praėjusią parą pagalbos kreipėsi 5 žmonės. Juos kamavo ne kiek karštis, bet dehidratacija – per mažai skysčių vartojo. Daugiau kokių nors nusiskundimų nebuvo“, – aiškino V. Karalevičienė.
Padaugėjo mirčių
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vadovė Rūta Ramoškienė pasakojo, kad stojus karščiams sulaukė kur kas daugiau skambučių.
„Jeigu anksčiau per parą sulaukdavome iki 200 skambučių, tai vakar jų buvo 380. Padaugėjo ir iškvietimų į namus. Beje, padaugėjo ir jaunesnio amžiaus žmonių mirčių, kurios susijusios su širdies problemomis. Manau, kad širdies veiklos sutrikimams, padidėjusiam kraujospūdžiui, įtakos turėjo karštis. Dar tokį dalyką pastebėjome, kad padaugėjo širšių. Ypatingai daug įkandimų buvo per Žolinę Krekenavoje. Ten budėjo GMP ekipažai. Gal tos širšės pasiūto nuo karščių“, – aiškino R. Ramoškienė ir teigė, kad darbo pakako ir jo dar bus – karščiai nepasitraukė.
Rekomendacijos
Esant dideliam karščiui žmonės skundžiasi didesne apatija, nuovargiu. Šie pojūčiai gali pasireikšti ne tik dėl to, kad karšta, tačiau ir dėl elektrolitų disbalanso bei pagrindinių mineralų trūkumo.
Karštą dieną didėja prakaitavimas, o kartu su juo pasišalina ir naudingi mikroelementai – kalis, magnis, kurie svarbūs širdies veiklai. Jeigu trūksta šių elementų, gali sutrikti širdies ritmas, pradeda varginti nuovargis, naktį kankina raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, atsiranda širdies permušimai, galvos svaigimas, padidėja nervingumas, pablogėja apetitas.
Todėl karštą dieną rekomenduojama vengti skysčių su kofeinu, cukrumi ir saldikliais – jie skatina dar didesnį skysčių išsiskyrimą. Geriausia rinktis negazuotą mineralinį vandenį.
Reikėtų nelaukti kol pajusite troškulį, o skysčius gurkšnoti nuolat.
Per karščius reikėtų atsisakyti ir intensyvios fizinės veiklos, todėl sodo darbus geriau atlikti anksti ryte ar vakare, stengtis nepervargti, dirbti lėčiau, vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 16 val.
Karštomis dienomis, jeigu nėra būtinybės, reikėtų mažiau laiko leisti automobilyje už vairo, nes karštis gali sutrikdyti reakciją ir dėmesingumą.
