Papildomai kaupti senatvei privačiuose fonduose iki liepos nusprendė 1,132 mln. Lietuvos gyventojų, tuo metu kaupimą sustabdė 204 tūkst., skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Anot „Sodros“ direktorės Julitos Varanauskienės, tarp sustabdžiusiųjų kaupimą – ir mažas, ir dideles pajamas gaunantys žmonės.
„Vieno atsakymo, kodėl žmonės stabdo, rasti labai sunku. Viena vertus, tai žmonės, kurie sprendė, kas geriau – papildomi pinigai šiandien ar didesnės santaupos senatvėje. Tarp tų žmonių buvo tie, kurie uždirba mažas pajamas, bet kita vertus, buvo ir tokių, kurie sakė, kad dėl jų didelių pajamų apsimoka kaupti ir naudojant kitokias priemones“, – spaudos konferencijoje sakė J. Varanauskienė.
„Trečioje pakopoje skaičius, kurį randame, nesudaro net 2 proc. iš tų 204 tūkstančių. Manytume, kad dalis šitų žmonių tiesiog laukia ir savo valia prasitęsė tą terminą, per kurį gali prasitęsti, ką daryti toliau“, – pridūrė ji.
Iš antros pakopos pensijų sistemos pasitraukė ir į „Sodrą“ lėšas iki liepos 1-osios perkėlė 41 tūkst. žmonių.
„Statistika rodo, kad tarp tų žmonių buvo tie, kurie nusivylė, kad jiems pavyko sukaupti mažiau“, – teigė J. Varanauskienė.
Nuo sausio iki liepos 90,1 tūkst. žmonių nusprendė pensijai kaupti ne po 1,8 proc., o po 3 proc. atlyginimo. Valstybės įnašas tokiu atveju didėja nuo 0,3 iki 1,5 proc. vidutinio atlyginimo šalyje.
Į kaupiančiųjų sąrašus buvo įtraukti 152 tūkst. žmonių iki 40 metų, iš jų 74,3 tūkst. sutiko kaupti arba patys sudarė sutartis, o 77,9 tūkst. kaupimo atsisakė.
