Šiais metais į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę dėl gyvačių įkandimo kreipėsi šeši žmonės. Apie vieną tokių atvejų Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje pranešta rugpjūčio 16 dieną, kai sostinės lopšelyje-darželyje mažametei įkando angis.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose 2024 metais dėl gyvatės įkandimo kreipėsi vienas vaikas, o į Respublikinę Panevėžio ligoninę kreipėsi du dėl to nukentėję suaugusieji. Jiems gyvatės įkando pavasarį.
Higienos instituto duomenimis, pernai dėl gyvatės įkandimo kreipėsi 32 žmonės, 2022 metais tokių asmenų buvo 45, o 2021 metais – 44.
Gyvatės įkandimas skiriasi
Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėją laikinai pavaduojantis gydytojas Arvydas Žilys paaiškino, kaip įmanoma nustatyti ar įkando gyvatė, ar kitoks gyvis.
„Gyvatės turi du dantukus, kurie palieka žymes – dvi skylutes, tarp kurių atstumas iki centimetro. Pagal tą žymę galima manyti, kad įkando gyvatė. Dažniausiai tai būtų angis arba nenuodingas gluodenas. Jis pagal išvaizdą primena gyvatę. Beje, žalčio įkandimas visai kitoks, nes jis turi dantukų karūnėlę arba lankelį. Todėl žaltys palieka ne vieno ar dviejų dantukų žymes. Jų gali būti iki aštuonių. Kartais į ligoninę kreipiasi dėl įkandimų ir bando sakyti, kad gyvatė įkando. Pagal paliktas žymes galima nustatyti, kas įkando“, – aiškino medikas.
Įkandus kreiptis į medikus
Pasak Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus laikino vadovo, kartais žmonės be reikalo išsigąsta ir sako, kad įkando gyvatė.
„Tačiau visada reikia galvoti apie blogiausią atvejį ir saugotis. Geriausia kreiptis į medikus. Gyvatės įkandimas pavojingas tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tik vaikas turi mažesnį kūno svorį, ir nuodų dozė paveikia greičiau nei suaugusįjį. Toksiškumas kitaip pasiskirsto po vaiko kūną. Tačiau poveikis gali pasireikšti įvairiai ir suaugusįjį gali ištikti net mirtis, nes neaišku, kaip nuodai paveiks kraujotakos sistemą arba kokiomis gretutinėmis ligomis žmogus serga ir kokius vaistus vartoja“, – sakė A. Žilys ir teigė, kad Lietuvoje nuodingos tik angys.
Į mišką be žiedų
Panevėžio ligoninės medikas sakė, kad tiems dviem suaugusiesiems, kuriems pavasarį įkando gyvatės, pagalba buvo suteikta.
„Jiems pagalba buvo suteikta ir po apžiūros paleisti į namus. Jeigu miške įkando gyvatė, reikia leisti, kad iš žaizdos išbėgtų kraujas, o jeigu namų aplinkoje – uždėti ką nors šalto ir kuo greičiau atvykti į priėmimo skyrių. Čia suleidžiami priešnuodžiai. Beje, mažuosius pacientus pasiliekame ligoninėje stebėti. Norėčiau perspėti suaugusiuosius – eidami į mišką nusimaukite žiedus, nes įkandus gyvatei gali ištinti pirštai ir bus sudėtinga juos nusiimti“, – aiškino A. Žilys ir sakė, kad pastaruoju metu į ligoninę žmonės nesikreipė dėl gyvačių įkandimo.
Apie angis
Paprastoji angis – vienintelė nuodinga Lietuvos gyvatė, kuri kitaip vadinama marguole, margąja ar pantine. Šios gyvatės yra rudos, pilkos, juodos su balsvu zigzagu nugaroje. Akies vyzdžiai – vertikalūs, siauri.
Angis išskiria hemotoksininius nuodus, kurie tirpdo kraujo kūnelius ir sukelia vidinius kraujavimus. Nuodingąją gyvatę galima atpažinti iš trikampio formos snukio ar, jei įmanoma pažvelgti į nasrus, iš akivaizdžiai matomų iltinių dantų, kurių paprastosios gyvatės neturi.
Šios gyvatės paplitusios miškingose, pelkėtose vietose, krūmynuose.
