Šiandien visoje Lietuvoje Valstybinių miškų urėdija šalies gyventojams pateikė šventinę dovaną – nemokamai dalino eglės šakas bei kankorėžius. Tai – ne tik taupus, bet ir kūrybingas, gamtą tausojantis būdas jaukiai ir šventiškai pasipuošti savo namus.
Panevėžio miškų urėdija jau vienuoliktą kartą įteikė šventinę dovaną panevėžiečiams – dalino eglių šakas ir tradiciškai kvietė parsinešti Kalėdas į savo namus. Panevėžyje akcija vyko priešais kino centrą „Garsas“.
Per 4 tūkstančius eglišakių panevėžiečiai išgraibstė per valandą, o pirmieji, stovėję prie pat transporto priemonės su šakomis, griebė ne po vieną šaką, o tiek, kiek galėjo panešti.
Dalino ir pušų šakas
Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Medelyno viršininkas Egidijus Kaluina naujienų portalui JP pasakojo, kad dalino ne tik eglišakius.
„Dar panevėžiečiams atvežėme ir pušų šakų bei konkorėžių. Norime, kad eglių ir pušų šakas papuoštų išmoningai. Per pačias gražiausias metų šventes namai turi būti jaukus ir gražiai natūraliai išpuošti. Beje, dalinome eglišakius ne tik čia prie kino centro „Garsas“, bet ir eglių, pušų šakas vežėme į Bendruomeninius bei vaikų globos namus. Nesvarbu, kad gyveni ne privačiuose namuose – Kalėdinę nuotaiką sukurti reikia visiems“, – pasakojo apie akciją pelės kostiumu apsivilkęs E. Kaluina.
Į pirmas eiles nesiveržė
Panevėžietė Ingrida šakų laukė atokiau ir nesiveržė į pirmas eiles.
„Pernai buvau ir namo parsinešiau vieną šaką. Šiais metais irgi vieną imsiu. Patinka, kai namai per šventes kvepia. Tačiau, jeigu žmonės stumdysis, nesiveršiu per jėgą. Keistai atrodo, kai vos pamatę atvežant šakas, žmonės puola kone išprotėję. Juk galima tvarkingai sustoti į eilę – šakų visiems užteks“, – samprotavo Ingrida.
Daug nereikia
Iš Velžio atvažiavusi Saulė rankose nešėsi vieną šaką.
„Daug nereikia. Namams papuošti užtenka vienos šakos. Tausoju gamtą ir manau, kad tokios akcijos – dalinti eglišakius – šaunus sumanymas. Tegu eglės auga miškuose ir džiugina mus. Nukirsti medį galima greitai, bet užauginti – reikia nemažai laiko“, – sakė velžietė.
Pakanka vienos
Senjora Vanda taipogi atėjo tik dėl vienos šakos ir teigė, jog niekada daugiau šakų į namus nesinešanti.
„Man pakanka vienos šakos ir nesinešu jų į namus glėbiais. Nemanau, kad, tie kurie neša daug, jomis pradžiugina kaimynus. Galvoju, kad glėbius šakų neša į namus ne puošti, o rožes pridengti“, – svarstė garbaus amžiaus panevėžietė.

Padės apsaugoti
Miškininkai tikisi, kad per akciją dovanotos šakos papuoš daugelį namų, sukurs šventinę nuotaiką ir padės nuo kirvio apsaugoti šimtus miškuose augančių eglučių. Eglišakiai atkeliaus iš paruoštų miško kirtimų valksmų ir nė viena eglutė nebus nukirsta. Augančiomis žaliaskarėmis miškininkai ragina grožėtis gamtoje. Juk iki metro aukščio eglutė užauga tik per 6-7 metus.
Be to, miškininkai įsitikinę, kad eglišakių dalinimo akcija skatina ir žmonių kūrybiškumą – visi namiškiai gali drauge sukurti meninę kompoziciją, kabinti ant šakos galbūt net pačių rankomis gamintus žaisliukus.
Eglės šakos pritaikymas labai universalus – ji gali tapti šventinio stalo puošmena ar būti jaukiai įkurdinta kitoje namų erdvėje.

Pritraukia tūkstančius
Tradicinė akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ pirmą kartą surengta dar 2006 metais. Ją tuomet organizavo Šiaulių miškininkai, o sulaukus didelio gyventojų susidomėjimo, ši akcija apėmė visą šalį.
Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ kasmet pritraukia tūkstančius Lietuvos gyventojų – visoje šalyje jos metu išdalijama per 100 tūkst. eglučių šakų. Šiai iniciatyvai skirtos eglių šakos atvežamos iš kirtaviečių, taip racionaliai panaudojant miško išteklius. Kad eglės šaka išsilaikytų ilgiau, ją rekomenduojama pamerkti į indą su vandeniu.
[quote_box_center] Baudos
Artėjant Kalėdoms ir prasidėjus prekybai eglutėmis, į miško žaliaskares krypsta ir piktavalių akys. Ketinantiems savavališkai jas kirsti aplinkosaugininkai primena, kad už tai gresia administracinė atsakomybė.
Administracinių nusižengimų kodeksas (272 str.) numato, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas valstybės miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip 10 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo 60 iki 300 eurų.
Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką gali būti skiriama nuo 10 iki 30 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 60 eurų. Prekyba laukiniais augalais ar jų dalimis pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia nuo 10 iki 30 eurų baudą, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 70 iki 140 eurų. [/quote_box_center]