Brangūs mūsų tikėjimo broliai ir seserys,
Visus jus sveikinu sulaukus Kristaus užgimimo šventės! Šiais metais žengiame į Šv. Kalėdas pro atvertas Jubiliejaus duris; Jubiliejaus, kuris skelbia: Spesnonconfundit! Viltis neapgauna! Žvelgiant į pasaulio realijas, į mūsų visuomenės nuotaikas, regis labai sunku užčiuopti tą tikrovę, ant kurios gi galėtų laikytis viltis, dėka kurios galėtume laukti rytojaus ir kurti ateitį.
Paprastiems žmonėms, kurie retsykiais pasiduoda nusivylimui manydami, kad niekas nuo mūsų nepriklauso, Jeruzalės patriarchas kardinolas P. Pizzaballa kalbėjo: „Šv. Kalėdos tapo įmanomos dėka Marijos ir Juozapo, kurie suteikė erdvės Dievui, tam Vaikeliui, kuris yra nuo Dievo. Nebus nieko skirtingo ir su teisingumu bei taika: nebus teisingumo, neateis taika be mūsų suteiktos erdvės, kuri kyla iš geranoriško „taip“.
Ši mintis kviečia kiekvieną iš mūsų apsispręsti būti bendradarbiu ir vilties ambasadoriumi. Kai atrodo, kad pasaulyje neliko erdvės, kurioje galėtų laikytis viltis, tai tuomet mes, broliai ir seserys, suteikime tos erdvės vilčiai, kuri neapgauna. Ištarkime „taip“ tuose pasirinkimuose, kurie suteiktų vilties mūsų šeimos nariams, mūsų aplinkiniams, mūsų bendradarbiams, mūsų bendruomenės nariams.
Tą darykime tiek dėl darnesnės visuomeninės, tiek dėl bažnytinės bendruomenės, kuri labai stokoja vilties. Juk negalime užsisklęsti tik keleto „gerų bičiulių“ draugijoje, nepalikdami vietos visai tikrovei. Vien tik interesai, suokalbiai, ambicijos, principai ar kiti šio pasaulio kriterijai tegul neišstumia Kristaus atneštos vilties iš mano šeimos, iš mūsų visuomenės, iš mūsų bažnytinės bendruomenės.
Rašytojas Elie Wiesel yra užrašęs labai taiklius žodžius: „Meilės priešingybė nėra neapykanta, bet abejingumas. Teisingumo priešingybės nėra skriauda, bet abejingumas. Taikos priešingybė nėra karas, bet abejingumas karui. Gyvenimo priešingybė nėra mirtis, bet abejingumas gyvenimui arba mirčiai“.
Šv. Kalėdos, kurias aprašo Evangelijos, pabrėžia skirtiną elgesį žmonių, prie kurių prisiartina jauna šeima: vyras su besilaukiančia moterimi. Vieni jų parodo visišką abejingumą, kiti suteikia erdvės pagal turimas sąlygas. Besidžiaugiantys piemenys ir ėdžios vietoj naujagimio lopšio – tai vilties ženklas, kad visi turime kažką tokio, ką galime suteikti ir nepasiduoti abejingumui.
Broliai ir seserys, tad džiugiai švęsdami Kristaus užgimimą, viltingai ženkime į Jubiliejinius metus, kupinus dvasinių turtų. Lankykime šventovės, patirdami atlaidų malones. Suteikime erdvės Kristaus buvimui tarp mūsų ir nepaliaukime melsti Dievo Gimdytojos – Vilties Motinos globos.
MaterSpei, ora pro nobis!
Džiaugsmingų Šv. Kalėdų ir palaimintų 2025Jubiliejinių metų!
