Nuo gegužės 7 dienos pasikeitė Panevėžio socialinių paslaugų centro (SPC) valdymo struktūra. Pokyčius lemia naujos socialinės apsaugos sritį reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, siekis teikti aukštesnės kokybės paslaugas.
Nors naująją SPC valdymo struktūrą metų pradžioje socialinės įstaigos vadovė Lina Kazokienė pristatė darbuotojams visuotiniame susirinkime, jie susirinkime tik išklausė pertvarkos esmę, bet savo nuomonės pareikšti nespėjo.
Negali papasakoti
Įsibėgėjus pertvarkai, SPC darbuotojai savo kailiu pajuto skaudų pertvarkos kandžiojimąsi. Per kelis mėnesius darbą SPC paliko keletas darbuotojų. Pabandžius naujienų portalui JP juos pakalbinti ir išsiaiškinti, kodėl išėjo iš darbo – nepavyko.
Netekę darbo buvę SPC darbuotojai portalui JP aiškino, kad juos saisto pasirašyta konfidencialumo sutartis. Esą, net išėjus iš darbo, metus negali pasakoti apie darbo specifiką socialinėje įstaigoje.
Tik buvę socialinės įstaigos darbuotojai prisiminė, kad prieš metus, su vėliavomis ir šūksniais streikuoti į Laisvės aikštę išėjo daugiau nei trečdalis Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojų. Dėl to jų darbovietėje kilo šiokia tokia sumaištis.
Tuomet streikuotojai reikalavo keisti Panevėžio socialinių paslaugų centro mikroklimatą, viešino blogus santykius su direktore ir neva prastus jos vadovavimo metodus.
Brendo palaipsniui
Pasak socialinės įstaigos direktorės L. Kazokienės, sprendimas dėl SPC pertvarkos brendo palaipsniui.
„Buvo analizuojama skyrių veikla, ataskaitos, tvarkos, darbuotojų pareiginiai nuostatai, atliktas psichosocialinių veiksnių tyrimas, vidaus auditas. Tai padėjo nustatyti, kad esama struktūra moraliai pasenusi, daugiapakopis administracinis aparatas lemia sudėtingesnę komunikaciją, kai kuriuose skyriuose dideli darbuotojų krūviai, neatitinkantys normatyvų, rekomendacijų. Išsami analizė padėjo išsiaiškinti ir problemines SPC veiklos sritis“, – aiškino L. Kazokienė apie pertvarkos būtinumą ir sakė, kad pertvarkos rezultatai pasijus rudenį, kaip reorganizacija įsibėgės.
Reikia naujų formų
Pasiteiravus, kokios yra SPC probleminės veiklos sritys, L. Kazokienė šiek tiek atskleidė:
„Galima keletą jų paminėti: nepakankamas dėmesys vadybai, specialistų ir vadovų funkcijų dubliavimasis. Dėl to neracionaliai naudojami tiek piniginiai, tiek žmogiškieji ištekliai. Reorganizacija nesiekiama vien ekonominio efekto. Numatyta daugiau dėmesio skirti paslaugoms, todėl plėsis aptarnaujantis personalas, mažės administracinis. Didės skyriai, jungiant susijusias paslaugas. Visi pokyčiai reikalauja naujų darbo organizavimo formų.“
Išeiti iš darbo – natūralus procesas
Išgirdusi klausimą, ar pertvarką sumažins darbuotojų skaičių, ar atvirkščiai – padidins, SPC direktorė L. Kazokienė teigė:
„Dėl struktūrinės pertvarkos, darbuotojų skaičiui įtakos nėra. Darbuotojų skaičių reguliuoja paslaugų gavėjai. Ne paslaptis, kad Panevėžio miestas senėja, todėl įstaigoje didėja paslaugų gavėjų, o tuo pačiu ir darbuotojų skaičius. Naujų darbuotojų intensyviai pradėsime ieškoti nuo liepos 1 dienos, o pokyčiai išryškės rudenį.“
Panorus sužinoti, kodėl pastaruoju metu SPC ieško naujų darbuotojų ir ar tai susiję su įstaigos reforma, o gal specialistai išeina dėl kitų priežasčių, L. Kazokienė aiškino:
„Natūralus procesas. Be to, atsiranda naujų funkcijų – reikia daugiau specialistų, arba pasikeitus paslaugai, ją teikti turi kitokio profilio specialistas. Šiek tiek yra darbuotojų kaitos. Juk būna, kad sugalvoja keisti darbo vietą. Antra vertus, tai asmeninės aplinkybės, kodėl žmonės išeina iš darbo.“
Naujovė – konfidencialumo sutartys
Apie įteisintą konfidencialumo sutartį SPC direktorė L Kazokienė prisipažino, kad ji atsirado jai pradėjus vadovauti įstaigai.
„Konfidencialumą stiprinti pradėjau pradėjus vadovauti įstaigai. Visi įstaigos darbuotojai pasirašė konfidencialumo sutartis. Mūsų darbo specifika tokia – dirbame su asmeniniais duomenimis. Sutartys pasirašomos atėjus dirbti į socialinę įstaigą, bet išeinant ji jau nebegalioja. Išėję iš darbo jie gali kalbėti. Buvę darbuotojai patys sprendžia, ar nori kalbėti. Manau, kad tokios sutartis – būtinos, o ateityje jų reikės dar labiau. Asmeninių duomenų apsauga stiprėja“, – aiškino, kodėl prireikė įteisinti konfidencialumo sutartis socialinėje įstaigoje.
Nesupranta sutarčių reikalingumo
Pasiteiravus, ar reikalingos konfidencialumo sutartis socialinėje įstaigoje, 10 metų vadovavęs, buvęs Panevėžio SPC direktorius Valdemaras Misevičius svarstė:
„Nemanau, kad panašios sutartys galėtų būti labai teisėtos. Per dešimt direktoriavimo metų nekilo net tokios minties, kad tai galėtų būti efektyvus administracinio darbo instrumentas. Ką galimą slėpti biudžetinėje ir dar socialinių paslaugų įstaigoje? Nežinau. Viešieji pirkimai privalo būti skaidrūs, asignavimų valdymas viešas, atlyginimai skelbiami. Konfidenciali informacija apie klientus? Tai savaime suprantamas dalykas kylantis iš kiekvieno darbuotojo profesinių ir vidinių vertybių, ir, be abejo, jau numatytas pareiginėse instrukcijose, vidaus tvarkos taisyklėse. Nežinau, kas tiksliai turima omenyje ir kas tose sutartyse apibrėžiama kaip konfidenciali informacija. Mano galva, tokios sutartys nėra reikalingos planuojant ir organizuojant socialines paslaugas – jos nepagerins teikiamų paslaugų kokybės.“
Konfidencialumo sutartys – reikalingos
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė naujienų portalui JP sakė nemananti, kad darbuotojai iš socialinės įstaigos išeina dėl vykdomos įstaigos reorganizacijos ar, kad darbuotojai priversti pasirašyti konfidencialumo sutartis.
„Iš darbo išeina buvę streikuotojai. Be to, manau, kad iš darbo išeina ne masiškai. Kita vertus, į įstaigos reorganizaciją nelabai kišuosi – tai įstaigos vidiniai dalykai. Beje, pasidomėjau ir konfidencialumo sutartimis. Tokios sutartys ne tik apsaugos įstaigos klientų asmeninius duomenis, bet ir pačių darbuotojų. Tai reikalingas dalykas“, – pareiškė S. Jakštienė ir teigė, jog SPC darbuotojai neturėtų vėl imtis drastiškų priemonių ir kaip prieš metus tiesos ieškoti streiko pagalba.