Po „Ekrano“ užtvankos avarijos, kai vanduo ėmė nevaldomai veržtis į Nevėžį, Panevėžio miesto savivaldybė planuoja ją kapitaliai remontuoti, o finansinės pagalbos ketina kreiptis į Vyriausybę.
Trečiadienio rytą savivaldybėje susibūrę specialistai aptarė susidariusią situaciją.
Ketina kreiptis į Vyriausybę
„Mes planavome užtvankos tilto kapitalinį remontą ir einamąjį užtvankos remontą. Dabar, kai įvyko toks įvykis, būtinas kapitalinis užtvankos remontas“, – sakė Panevėžio savivaldybės vicemeras Valdemaras Jakštas.
Jo teigimu, savivaldybė ketina kreiptis į Vyriausybę prašydama finansinės pagalbos kapitaliniam remontui.
„Kalba eina ne apie šimtus tūkstančių, bet milijonus. Tiksliau bus aišku, kai bus parengtas projektas. Suderinus projektą, apskaičiavus sąmatą, kreipiamasi į Vyriausybę. Tai greit nevyksta“, – sakė V. Jakštas.
Anot jo, kapitalinio remonto pradžia užtruks, nes pirmiausia reikia parengti projektą. Iki šiol savivaldybė rengė projektą dėl jo remonto, tačiau po nelaimės jo apimtys keičiasi.
Antradienį užtvanką apžiūrėjo hidrotechnikos specialistai, jie savivaldybei ketina pateikti rekomendacijas.
Vertino avarijos padarinius
Tuo tarpu bendrovės „Panevėžio gatvės“ vadovas Arvydas Zapalskis šiandien apžiūrėjo ir įvertino antradienį įvykusios avarijos padarinius.
„Praėjus parai apžiūrėjome avarijos vietą ir, galima sakyti, kad nieko baisaus neįvyko. Vakar avarinė situacija suvaldyta per 4 valandas. Vandens lygis Nevėžio upėje nukritęs, o mariose vanduo pamažu pildosi. Manau, kad rytoj vanduo pasieks projektinį lygį. Pavojaus nėra, o, kai Lietuvoje nėra didelių pavojų, tai ši avarija ir buvo pats svarbiausias įvykis“, – ramiai kalbėjo A. Zapalskis.
Pavasariniai potvyniai – didesni
Pasak įmonės direktoriaus, nors vanduo Nevėžio upėje buvo pakilęs 354 cm, tačiau per pralaužtą užtvanką pratekėjo 50 m³ per sekundę.
„Pavasarinių potvynių metu per užtvanką prateka iki 180 m³ per sek. Tai beveik keturis kartus didesnis kiekis vandens. Tai įvyko vasarą ir todėl žmonėms buvo įdomu stebėti įvykį, – aiškino A. Zapalskis ir tęsė:
„Rytoj bus bandoma nuimti sulūžusią užtvankos šliuzo konstrukciją. Ji bus perduota kapitaliai remontuoti, o gal ir nauja bus gaminama. Tai spręs Panevėžio miesto savivaldybė. Be to, bus daroma ekspertizė ir nustatoma, kodėl įvyko avarija.“
Konstrukcijos fiziškai paseno
Bendrovės „Panevėžio gatvės“ vadovas mano, kad užtvankos konstrukcijos galėjo fiziškai pasenti.
„Užtvanka pastatyta 1979 metais. Jai reikalingas kapitalinis remontas, nes, kaip suprantu, užtvankos šliuzai nebuvo kapitaliai remontuoti. Vizualiai negalima įvertinti metalo savybių ir vien apžiūrėjus negali nustatyti, kodėl įvyko avarija. Reikalinga rimta ekspertizė, bet tai brangus procesas ir pigiau padaryti naujas konstrukcijas“, – aiškino A. Zapalskis ir teigė, kad užtvankos konstrukcijas nuiminės ne jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai.
Nuims konstrukcijas
Panevėžio miesto mero pavaduotojas Valdemaras Jakštas patvirtino, kad rytoj „Ekrano“ marių užtvankos konstrukcijos bus nuimamos remontui atlikti.
„Jeigu viskas bus gerai, planuojame nuimti sulaužytas konstrukcijas. Specialistai turėtų įvertinti, kodėl šliuzo konstrukcija neatlaikė vandens spaudimo ir sulūžo. Labai smagu, kad vakar atvyko užtvankos ekspertai. Jie teigė, kad tokios avarijos numatyti nebuvo galima. Taip tvirtinę ekspertai, užtvanką pažįsta, kadangi jie atliko ekspertizę užtvankos remonto projektui. Beje, ekspertai spėlioja, kodėl įvyko avariją – galėjo būti pavargęs užtvankos konstrukcijų metalas. Tačiau tai tik spėlionės“, – teigė vicemeras.
Rytoj, rugpjūčio 4 d., nuo 9 iki 12 val. J. Biliūno g. ties „Ekrano“ marių užtvanka bus atliekami užtvaros iškėlimo darbai, todėl bus ribojamas eismas. Esant galimybei, vairuotojų prašoma rinktis kitą maršrutą.
Netvarkymo pasekmė
Beje, antradienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, jog „Ekrano“ užtvankos avarija Panevėžyje yra jos netvarkymo pasekmė.
„Pasakymas – vienas dalykas, bet jei savivaldybė nebūtų prižiūrėjusi, nesirūpinusi, ar būtų jau prieš kurį laiką pradėti ruošti priešprojektiniai pasiūlymai užtvankos remontui? Ne šiandien tai pradėjome daryti, ženkliai anksčiau, o nelaimė įvyko dabar“, – sakė vicemeras.
Pradėjo tyrimą
Po antradienį „Ekrano“ marių užtvankoje įvykusio šliuzo gedimo, Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą, atliekamas tvenkinio naudojimo ir priežiūros aplinkosauginių reikalavimų vykdymo patikrinimas, pranešė departamentas.
Pasak aplinkosaugininkų, situacija mieste stabilizuota, tačiau ją nuolat stebi atsakingų institucijų atstovai. „Ekrano“ marių užtvankoje pastatyti avariniai, vandenį sulaikantys užtvarai.
Antradienį apie 7.30 val. sugedo „Ekrano“ marių užtvankos šliuzas, dėl to patvino per miestą tekantis Nevėžis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), pranešė, kad lūžus užtvankos šliuzui vanduo nevaldomai veržiasi į Nevėžį ir kyla grėsmė dėl jo išsiveržimo.
Popietę vandens tekėjimas buvo suvaldytas, tačiau dėl įvykio paskelbta ekstremali situacija.
„Ekrano“ gamyklos tvenkinys dar vadinamas Ekrano mariomis yra Biliūno gatvėje, rytiniame Panevėžio miesto pakraštyje, ir tęsiasi Panevėžio rajone.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1351 užtvanka, iš jų 535 priklauso valstybei, 144 neregistruotos, 136 yra privačios. Apie 40 proc. užtvankų nesama informacijos.
