0.5 C
Panevėžys
Šeštadienis, 29 sausio, 2022

Panevėžio rajono biblioteka švenčia 70-mečio jubiliejų

AutoriusDOVILĖ BARVIČIŪTĖFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS
Panevėžio rajono biblioteka švenčia 70-mečio jubiliejų.

2021-ieji Panevėžio rajono viešajai bibliotekai neeiliniai metai. Jie žymi 70-ties bibliotekos gyvavimo metų sukaktį. Apie tai, kaip keitėsi biblioteka ir kuo ji gyvena šiandien, kalbėjomės su Panevėžio rajono viešosios bibliotekos direktore Rūta Bagdoniene.

R. Bagdonienė.

– Minint tokią progą visgi norisi grįžti prie ištakų. Papasakokite, kokia Panevėžio rajono bibliotekos istorija.

– Bibliotekos istorija prasidėjo 1951-ųjų metų sausį, kai buvusios miesto 2-osios bibliotekos bazėje, 48 kvadratinių metrų patalpose, buvo atidaryta Panevėžio rajoninė biblioteka. Tuomet pradinis knygų fondas siekė 4060 egzempliorių. 1953 m. biblioteka turėjo 7585 egzempliorių spaudinių fondą, 1412 skaitytojų bei 4 etatinius darbuotojus.

1954 m. biblioteka buvo perkelta į Draugystės alėją (dabartinę Panevėžio rajono polikliniką), kur rajono vykdomajam komitetui priklausančiame pastate, virš garažų, dviejų kambarėlių patalpose įsikūrė abonementas, skaitykla ir vaikų biblioteka. 1974 metais rajone prasidėjo dalinė bibliotekų tinklo centralizacija – įsteigti keturi skyriai: knygų komplektavimo ir tvarkymo, skaitytojų aptarnavimo, vaikų literatūros ir metodinis. Rajono centrinė biblioteka įkurta tose pačiose patalpose, kurios priklausė rajoninei bibliotekai iki jos uždarymo. Kadangi visi skyriai dviejuose kambarėliuose netilpo, tai skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriai įsikūrė Ramygalos bibliotekos bazėje. Po dvejų metų rajone įgyvendinta pilna bibliotekų tinklo centralizacija. Uždarytos 26 kaimo bibliotekos, rajono centrinėje bibliotekoje įsteigtas bibliografijos skyrius, pradėtas projektuoti rajono centrinės bibliotekos Panevėžio mieste pastatas.

Panevėžio rajono biblioteka švenčia 70-mečio jubiliejų.

– Kada ir kaip biblioteka persikėlė į dabartines patalpas Beržų gatvėje?

– Į naujai ir specialiai bibliotekai pastatytą pastatą biblioteka persikėlė 1978 metais. 500 kv. m patalpose, aprūpintose naujais baldais ir kitu inventoriumi, įsikūrė skaitytojų aptarnavimo skyrius su erdviu abonementu ir skaitykla, vaikų literatūros skyrius, bibliografinis, metodinis, knygų komplektavimo ir tvarkymo skyriai, saugykla, administracija, ūkinė dalis. Mainų-rezervinis fondas (apie 14 tūkst. egz.) buvo įkurdintas Vadaktėlių mokyklos patalpose. Tuo metu rajono centrinėje bibliotekoje dirbo 22 bibliotekininkai. O atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas bibliotekos veiklos etapas. 1996 m. rajono centrinė biblioteka tapo Panevėžio rajono savivaldybės viešąja biblioteka ir įgijo finansinį savarankiškumą.

– Kaip augo ir keitėsi biblioteka?

– Šiame pastate labai daug įvairių įstaigėlių, todėl biblioteka gyvena ankštokai. Rajonas šiuo metu turi 35 padalinius, o visas metodinis, komplektavimo, bibliografinis, kraštotyrinis, administracinis, buhalterinis darbas vyksta čia – Viešojoje bibliotekoje. Šalyje šiuolaikinės bibliotekos turi erdvesnes patalpas, daug veiklų, edukacijų, o mums tikrai tenka spaustis ir įvairiausiais būdais galvoti, kaip daryti didesnius renginius. Dažnai sudėtinga išpildyti mūsų pačių parašytus projektus, nes turime per mažai erdvių. Galėtume naudoti ir lauko erdves, tačiau jas visų pirma reikia įsirengti, o tam nėra papildomų išlaidų.

Panevėžio rajono biblioteka švenčia 70-mečio jubiliejų.

– Kokie norai, svajonės, lūkesčiai lydi 70-ąjį jubiliejų?

– Mūsų didžiausias noras, kad būtų kuo daugiau skaitytojų, kuo daugiau veiklų ir būtume kuo labiau naudingi Panevėžio rajono žmonėms. Didelį dėmesį skiriame rajono bibliotekoms, stengiamės, kad jos būtų kuo patrauklesnės. Per metus bent viena ar dvi bibliotekos yra atnaujinamos iš pagrindų, pasikeičia visa infrastruktūra, interjeras, eksterjeras, kai kurios plečiasi, kai kurios pradeda teikti daugiau paslaugų.

– Ar galima teigti, kad šiandien biblioteka yra arčiau skaitytojo? Ar auga pačių lankytojų skaičius?

– Be abejo, ypač pandemijos metu skaitymas sugrįžo į žmonių sąmonę ir gyvenimą. Kai buvom užsidarę ir pačią pirmąją bangą sutikom labai išsigandę ir bijodami, kad per knygas gali plisti užkratas, žmonės skambindavo netgi bardamiesi, nes tikrai norėjo kuo daugiau skaityti, gauti ir pasikeisti knygas.

Panevėžio rajono biblioteka švenčia 70-mečio jubiliejų.

– Kokias paslaugas teikia biblioteka?

– Turime naujausią programinę įrangą, naujus kompiuterius. Teikiame skenavimo, kopijavimo, spausdinimo paslaugas. Viešojoje bibliotekoje turime modernią techniką, kuri leidžia iš senųjų fotojuostelių nuotraukas perkelti į skaitmeninę erdvę. Turime 3D spausdintuvą, užsiėmimų metu vaikai susipažįsta su jo galimybėmis.

Gyventojus mokome kompiuterinio raštingumo. Šešiolika rajono bibliotekininkių kompiuteriu naudotis apmokė daugiau kaip keturis tūkstančius gyventojų.

Bibliotekoje taip pat veikia trys literatūriniai muziejai, vykdome Kultūros paso programas, „Maminukų akademijos“ veiklą. Rajono bibliotekose: Gustonyse, Žibartoniuose ir Linkaučiuose veikia vaikų dienos centrai – tai nauja paslauga Panevėžio rajone. Bibliotekose vyksta ir neformalusis vaikų švietimas, robotikos užsiėmimai.

Panevėžio rajono biblioteka švenčia 70-mečio jubiliejų.

– O kaip knygos? Juk jos turbūt yra pagrindinė bibliotekos teikiama paslauga?

– Knygos bibliotekose kiekvienais metais yra pačios laukiamiausios ir svarbiausios. Šiais metais knygoms įsigyti gavome daugiau nei 41 tūkstantį eurų. Ši suma leidžia įsigyti daug naujų knygų, bet reikia pažymėti, kad knygos labai brangsta, o kai kurių populiarumas yra labai didelis. Deja, bet gyventojams kai kurių knygų tenka laukti eilėje savaitę ar daugiau.

– Tai kokios knygos populiariausios Panevėžio rajone?

– Praėjo laikai, kai daugiausia buvo skaitomi meilės romanai, mažiau gyventojai renkasi ir detektyvus. Skaitytojai pastaruoju metu domisi įvairesniais žanrais – skaito istorinius romanus, kaip Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Petro imperatorė“ . Skaitytojams patinka ir įvairių žmonių biografijos, pavyzdžiui, labai skaitoma knyga apie vieną ryškiausių lietuviškos estrados žvaigždžių Nelly Paltinienę.

Panevėžio rajono biblioteka švenčia 70-mečio jubiliejų.

– Grįžkime prie bibliotekos jubiliejaus ir šventinės nuotaikos. Kaip pasitinkate šią progą?

– Į viską žiūrėjome nedrąsiai ir bijojome kažką planuoti, nes nebuvo aišku, ar gyvai galėsime šią progą pažymėti. Šiemet išskirtinai šventės neorganizavom, tradiciškai paruošėme parodą apie biblioteką. Darbuotojos rūsiuose ir sandėliukuose rado senų bibliotekinių daiktų, iš jų padarė parodą, kuri veikė iki didžiosios šventės.

– Ketvirtadienį, kaip ir kasmet, Panevėžio rajono bibliotekų darbuotojų veiklas vainikavo kasmetinis renginys „Ištikimi knygai“. Šventėje buvo paskelbta ir „Metų bibliotekininko“ nominacija. Kam ji įteikta?

– Nominacija įteikta Panevėžio rajono viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjai, 33 metus bibliotekoje dirbančiai Rimai Karpinskienei. Rimos labai didelis indėlis diegiant LIBIS programą rajono bibliotekose. R. Karpinskienė visus darbuotojus konsultuoja ir apmoko, kaip naudotis šia programa. Tai labai daug žmogiškųjų išteklių reikalaujantis darbas. Esame jai dėkingi už visokeriopą pagalbą ir perduotas žinias.

Šiais metais „Metų bibliotekininko“ nominacija įteikta Panevėžio rajono viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjai, 33 metus bibliotekoje dirbančiai Rimai Karpinskienei.

– Gerbiama Rūta, bibliotekai vadovaujate 29-erius metus. Kuo jums asmeniškai šitas laikas buvo ir yra ypatingas? Kokią patirtį jūsų gyvenime palieka šie metai?

– Tai visa Nepriklausomos Lietuvos istorija, o jos kaita ir pačių knygų vertė davė daug matymo. Mačiau ir norą, ir nenorą skaityti. Prieš gerą dešimtmetį, kada Lietuvą palietė žmonių emigracija, ją labai pajutome ir mes. Tada praradom ne tik darbuotojus, bet ir dalį skaitytojų.

Laikui bėgant jų ratas keitėsi, po truputėlį vėl užsiauginome naujus ir džiaugiamės, kad žmonės vėl grįžta į bibliotekas. Per tą laiką pasikeitė ir pačios bibliotekos. 1998 metais bibliotekose atsirado pirmieji kompiuteriai, iki tol viską rašėme rašomąja mašinėle arba ranka. Knygų ir katalogų modernizacija, skaitmenizacija – lengva nebuvo, darbas naujas ir sudėtingas. Man pačiai tai davė labai daug, nes pamačiau daug platesnį pačių knygų katalogą, pačias galimybes knygas atrasti ir jas pateikti skaitytojams. Pati išmokau ir džiaugiuosi, kad visi darbuotojai puikiai įvaldė visas naujausias technologijas. Džiaugiuosi, kad tiek Viešojoje, tiek rajono bibliotekose visi darbuotojai yra kūrybiški, daug atrandantys ir dirbantys žmogui.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

„Šaltinėlio“ bibliotekos languose – fotomenininko Ž. Kropo paroda

confident-noyce

Vilniaus žydų viešoji biblioteka tapo Nacionalinės bibliotekos padaliniu

confident-noyce

G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka – draugiška gyvūnams

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau