Panevėžio rajone per šimtą pašalpų gavėjų už tokią paramą atsilygina naudingomis veiklomis visuomenei: tvarko ir prižiūri parkus, miškus, medelynus, želdinius, krūmus, taip pat atlieka įvairias veiklas socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose.
Šiuos darbininkus priimančių bendruomenių ir seniūnijų vadovai teigia turintys įvairių patirčių. Vieni talkininkai svariai prisideda prie seniūnijų aplinkos tvarkymo, kitiems prisibijoma įduoti geresnius įrankius.
Daugiau nei milijonas eurų
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Jonės Baronaitės-Šniutės duomenimis, praėjusių metų gruodį atliekančių visuomenei naudingą veiklą buvo 149 asmenys. Tai yra 9 asmenimis mažiau nei 2022 metų gruodį. Daugiausia visuomenei naudingoje veikloje dalyvavo Karsakiškio sen. – 26 asmenys, ir Krekenavos sen. – 23 asmenys. Mažiausiai Smilgių sen. – 1 asmuo.
Nepasiturintiems gyventojams socialinės pašalpos mokamos iš Panevėžio rajono savivaldybės biudžeto. Praėjusiais metais visų socialinių pašalpų suma siekė per 1 milijoną 587 tūkstančius eurų. Pirmus 6 mėnesius pašalpos gavėjams mokama 246,4 Eur, nuo 6 iki 12 mėn. – 211,2 Eur, nuo 12 mėn. – 193,6 Eur.
Socialines pašalpas iš savivaldybės biudžeto gaunantys asmenys už tai turi atlikti seniūnijose jiems paskirtą visuomeninę veiklą. Vis dėlto tie, kurie gali atlikti visuomenei naudingus darbus, bet pasirenka to nedaryti, socialinės paramos nebegauna.
„Neatlikus visuomenei naudingos veiklos yra sustabdomas jos mokėjimas iki asmuo atliks visuomenei naudingą veiklą. Kai asmuo tą padaro, socialinės pašalpos mokėjimas atstatomas. Atkreipiame dėmesį, kad socialinės pašalpos mokėjimas nėra stabdomas vaikams, t. y. jei vienas iš tėvų (globėjų/rūpintojų) neatliko visuomenei naudingos veiklos, pašalpos mokėjimas sustabdomas tik suaugusiems šeimos nariams“, – teigė J. Baronaitė-Šniutė.
Praėjusiais metais į visuomenei naudingą veiklą buvo pasitelkta 838 asmenys, iš jų: socialinės pašalpos gavėjų, dalyvavusių veikloje – 718, nedalyvavusių – 120, sustabdyta – 81.
Ne kiekvienam…
Panevėžio rajone gyvenantieji visuomenei naudingus darbus dažniausiai atidirba seniūnijose. Vienoms tokie talkininkai lyg išsigelbėjimas, nors pašalpų gavėjai visuomenei naudingos veiklos vykdyti ateina „drebančiomis“ rankomis.
Vadoklių seniūnijos seniūnė Milda Tamokaitienė sako, kad darbų viešosiose seniūnijos vietose – per akis. Žiemą reikia pėsčiųjų takus nuvalyti, ant takų smėlį barstyti. Kitais metų laikais darbuotojai siunčiami grėbti lapų, šienauti, rinkti šiukšlių, kirsti krūmų ir atlikti kitų visuomenei naudingų darbų. Kol kas dirbančiųjų pakanka, tik ne kiekvienam į rankas gali įduoti įrankius.
„Nepriimti žmonių negali, jie turi atidirbti, todėl visus įdarbinam pagal galimybes, ne visiems galime duoti rimtus darbo įrankius. Jeigu jau matome, kad labai dreba rankos, tai duodam tokį darbą, kokį jis galėtų atlikti tą dieną: nušluoti taką ar lapus sunešti“ – sako M. Tamokaitienė.
Atsilyginti nori ne visi
Seniūnė įžvelgia, kad neretai pasitaiko ir piktnaudžiavimų. Pašalpų gavėjai be priežasties neateina į darbą, kartais dengiasi netikra liga ar kitomis išgalvotomis istorijomis.
„Pasitaiko visko. Jeigu labai nenori dirbti, kartais mėnesį ar net kelis sugeba biuletenį gauti. Ar žmogus tikrai serga, mes netikriname, bet tokių melagingų istorijų tikrai išlenda. Būna tiesiog tądien neateina. Deja, jeigu žmogus turi priklausomybių, jis kartais negali savęs kontroliuoti. Bet visi jie vietiniai, žino, kad vis tiek reikia ateiti ir padaryti tuos kartu suplanuotus darbus. Kartais užtenka tik sudrausminimo, bet būna, kad ir visai neapsirodo. Tada tenka į dokumentus įrašyti, kad neatidirbta, ir taip žmogui sustabdomas pašalpos mokėjimas, dėl ko labai graužia sąžinę, nors ir padarome viską, kad žmogus dirbtų“, – kalbėjo seniūnė.
Šiuo metu Vadoklių seniūnijoje už pašalpas „atidirbinėja“ 9 žmonės. Anot seniūnės, tiek dabar pakanka, bet pavasarį ar rudenį, kada vyksta didžiausi švarinimosi darbai, rankų pritrūksta.
„Mūsų teritorijos ir viešosios erdvės didžiulės. Esame ypač žalia seniūnija, todėl čia darbas darbą veja. Tokie žmonės mums didelė pagalba“, – teigia M. Tamokaitienė.
Skaičiuojama, kad per metus Vadoklių seniūnijoje įvairius darbus atlieka apie 50–60 pašalpos gavėjų.
Būna visokių
Panevėžio seniūnija – priemiestinė, todėl, pasak Panevėžio seniūnijos seniūno Sauliaus Skrebės, čia pašalpos gavėjų nėra daug. Šiuo metu visuomenei naudingus darbus atlieka 5–6 pašalpų gavėjai.
„Nepasakyčiau, kad dėl to turėtume problemų. Gyventojai supranta, kad jeigu nori gauti pašalpą, reikia už ją atidirbti visuomenei naudingais darbais. Dažniausiai tai būna įvairi pagalba bendruomenėms. Kreipiasi pirmininkai, seniūnaičiai, kurie žino, kokios pagalbos reikia: pašluoti, lapus sugrėbti, žiemą takus valyti. Nedaug tokių darbininkų turime, todėl visi dalinamės“, – kalbėjo S. Skrebė.
Anot seniūno, tai nuolatiniai socialinių pašalpų gavėjai. „Būna, ateina vienas kitas naujas žmogus, bet jis ilgai bedarbio statuse neužsibūna, o šiaip tai nuolatiniai mūsų klientai. Turbūt vieša paslaptis – vieni mėgsta pakelti taurelę ir atidirbti už pašalpas kartais pamiršta, kiti – viešuosius darbus dirbantys bedarbiai tikrai svariai prisideda prie seniūnijų aplinkos tvarkymo“, – sako S. Skrebė.
Papildomos rankos praverčia
„Kiekvieną dieną pagalvoju, ką daryčiau be Vytauto, be Eugenijos, ką daryčiau be kitų, kurie ateina tai ilgiau, tai trumpiau padirbti. Tokie žmonės mums labai didelė pagalba“, – sako Pažagienių bendruomenės pirmininkė Elena Stanienė ir negaili pagyrų už pašalpą visuomenei naudingais darbais atsilyginantiems darbininkams.
„Esame įsikūrė naujose patalpose, tai Eugenija viską išvalė, sutvarkė, rudenį langus išblizgino, plyteles nušveitė. Ir dar mums pataria, kaip tvarką palaikyti. O Vytautas darbuojasi lauke. Jis labai atsakingas ir tvarkingas, nereikia raginti. Pats pasiūlė iš bendruomenės pinigų nupirkti didelį sniego kastuvą, kad galėtų takus nuvalyti“, – kalbėjo E. Stanienė.
