„Pelėdiškių medelynas“, esantis Pelėdiškio kaime, skaičiuoja jau dešimtuosius gyvavimo metus. Tačiau medelyno šeimininkė Aušrinė Petrauskaitė džiaugėsi galėdama pristatyti dar tik kiek daugiau nei savaitę veikiančią lankytiną vietą – Pelėdiškių parką. Čia lankytojai už du eurus galės pamatyti pačių įvairiausių daugiamečių augalų: spygliuočių, lapuočių ir gėlių.
Noras gyventi kaime
Ūkininkė Aušrinė augalais pradėjo domėtis bene prieš dvidešimt metų, kuomet su šeima ėmė tvarkyti seną, apleistą sodą. „Pradėjome jį tvarkyti, sodinti augalus. Taip ėmiau jais domėtis: kaip jie auga, kaip sodinami, kaip dauginami ir t. t. O kodėl aš negalėčiau dirbti su augalais? Man tai atrodė įdomu, todėl po truputį pradėjau mokytis. Mokiausi savarankiškai. Vėliau papildomai ėmiau klausytis ir įvairių seminarų, kursų“, – pasakojo moteris bei pridūrė, kad teorinės ir praktinės žinios – labai skiriasi.
„Visko žinoti neįmanoma, tačiau tokiame darbe žinių tikrai reikia. Daugiausia viskas išmokstama būtent iš praktikos“, – sakė ji.
Taip po kurio laiko gimė idėja atidaryti medelyną. „Pradėjau pirkti daigus, o iš jų auginau augalus. Visko buvo: ir sėkmių, ir nesėkmių. Tačiau daug ko išmokau ir man tai suteikė laimę. Turbūt viskas manyje iš vidaus. Tiesiog visuomet buvo noras būti šalia augalų, tačiau tą supratau ne iškart“, – atviravo Aušrinė.
Kaip atsiminė pašnekovė, suvokimas, kad ji nori gyventi kaime, atėjo po apsilankymo pas brolio uošvius. „Mano visa šeima – miestiečiai. Aš ir pati užaugau „ant asfalto“. Tačiau buvo momentas, kada vykome pas brolio uošvius padėti suvartyti šieną. Aš nė nežinojau, kas tai per darbas… Tačiau po to važiavome namo, mano rankos buvo pilnos pūslių, o aš paklausiau mamos: „Mama, o kodėl mes negyvenome kaime?“ Mama nustebo, nes manė, jog imsiu priekaištauti, kam čia mane vežėsi į tą kaimą. Tačiau man labai patiko būti ten ir dirbti“, – tikino ji. Todėl šiuo metu Aušrinė gyvena pačiame medelyne, Pelėdiškio kaime.
Reikia meilės
Pasiteiravus, kokie augalai perkamiausi, ūkininkė patikino, kad perka daugmaž viską. „Klientai perka labai įvairius augalus. Šiemet aktyviai pirko rožes. Tačiau dažnai klientai ateina su apželdinimo projektais ir tuomet kartu renkame, ką geriau sodinti. Taip žmonių kiemuose atsiranda ir spygliuočių, ir lapuočių, ir įvairių gėlių“, – dėstė medelyno šeimininkė.
Šis verslas, pasak jos, daug darbo reikalaujanti veikla. „Tai – neišmatuojami dalykai. Dirbu nuo ankstyvo ryto iki tol, kol sutemsta. Augalas – gyvas organizmas, todėl jam reikia priežiūros ir meilės.“
„Pelėdiškių medelyne“ ji – vienintelė darbuotoja. „Aš viską prižiūriu, sodinu, raviu, tręšiu ir t. t. Kuomet matau, kad nebespėju, pasikviečiu šeimos narius. Svetimų nesamdau. Man patinka, jog čia – viskas savame rate. Labai smagu kartu dirbti, pakalbėti, pasibūti“, – dėstė augalų mylėtoja ir atskleidė, kad jos pačios mėgstamiausi augalai ežiuolės, miskantai, o mylimiausias medis – katalpa.
Parke yra per 700 ežiuolių kelmelių, o katalpa išskirtinė tuo, jog tai medis, kuris augina didžiausius širdies formos lapus.
Paskatino klientai
Įkurti parką moterį paskatino lankytojai. „Manęs jie jau seniai teiraudavosi, kodėl neatidarau parko, kuriame būtų galima pasivaikščioti, pasigrožėti augmenimis. Pamaniau – o kodėl ne? Taip per trejus metus sukūriau šį grožį“, – sprendimu džiaugėsi jo puoselėtoja.
Parke klientai gali pamatyti, kaip jų įsigyti ar pageidaujami augalai atrodys ateityje. „Tai labai patogu, nes juk klientas įsigyja mažą daigą ar sodinuką, o čia jis gali pamatyti, koks vaizdas bus po kelerių metų“, – teigė Aušrinė.
Parke galima apsilankyti ir „Pelėdų namuose“, kur gyvena 500 ir netgi daugiau pelėdų. „Viskas prasidėjo nuo pelėdų, kurias man padovanodavo. Jas kolekcionavau namuose, tačiau po kurio laiko jos tiesiog nebetilpo. Teko ieškoti sprendimų ir sumaniau įkurti „Pelėdų namus“. Dabar čia daugiau nei pusė tūkstančio pelėdų, bet tai tikrai nėra pabaiga. O man tai – labai artima, nes juk ir kaimas – Pelėdiškio, ir gatvė – Pelėdų.“
Tiesa, paklausus, ar neketina auginti ir gyvos pelėdos, moteris pasijuokė, kad tokia idėja buvo, tačiau geriau viską apgalvojusi suvokė, kad tokiam gyvūnui reikės daug dėmesio ir priežiūros, o medelyne tiek laiko tiesiog nėra.
